VDK taikomosios fotografijos katedros blogas

Beno Navanglausko fotografijos paroda Fluxus ministerijoje

Paveikslėlis

Kauno Fluxus ministerijos II aukšte atidaryta Beno Navanglausko fotografijos paroda.
Bendraujantis, stebintis, klausiantis, besijuokiantis, šokinėjantis tarp stogų – taip Benas Navanglauskas įamžina žmogų, pristatydamas jo įvairų amplua šioje parodoje. Jo fotografijose žmonės pulsuoja, atsiduoda dinamikai, nevaržo emocijų ir tampa personažais, pasakojančiais savo istoriją, nemėgstančiais būti rėmuose ir juose netelpantys. Kiekvienu kadru Benas Navanglauskas įsitraukia į veiksmą, pagaudamas tobulą momentą, kuris nebebus pakartotas. Fotografas, pristatydamas dinamiškų vieno asmens ar kolektyvinių portretų seriją, kartu atveria ir save – per fotoaparato objektyvo prizmę autorius pasakoja apie savo gyvenimą, aplinką, kasdienes patirtis ir įspūdžius. Kiekviena fotografija yra tarsi ir paties fotografo netiesioginis portretas, žymintis jo virsmą ir patirtį.

Benas Navanglauskas, taip pat žinomas kaip Things to do, yra jaunas, dar šviežią VDK fotografijos bakalauro diplomą rankose laikantis vilnietis. Jo darbuose vyrauja stiprus asmeniškumo motyvas ir siekis įamžinti visa, kas yra aplinkui ir kas sukelia emociją. Savo eksponuojamais motyvais paversdamas ir žmogų, užkasamą į žemę, ir daugiabutį Naujininkuose ar dviratininką, lekiantį pro šalį, Benas Navanglauskas įtraukia stebėtoją ir žaidžia aplinka, kurdamas savotišką realybę per profesionalo žvilgsnį.
Daugiau – ČIA>
Paroda veiks iki rugpjčio 16 d.
Spaudžiame ranką Benui ir džiaugiamės, kad kolegijos baigimo metai – tai geras startas savarankiškam kūrybiškam skrydžiui!

Filed under: ALUMNI,

Šilti etnografiniai prisiminimai…

Kai už lango siaučia pūgos, gera šildytis vartant šiltus vaizdus…

Ta proga – vasaros praktikos produkcija, maža dalis to, kas liko po pernykščių peržiūrų:

Vytenis Petrošius, Stasys Mačiulskas ir Benas Navanglauskas pristato etnografinės praktikos instaliaciją.
Etnografija — tai ne vien šiaudiniai stogai, žemos rąstinės trobos bei koplytstulpiai. Dauguma žmonių nepagalvoja, kad ir kolūkinis palikimas bei maži kaimeliai jau tampa etnografija ir gali tiesiog nepastebimai išnykti. O dar įdomiau tai, kad ir dabartinis žmogus bei jo aplinka kažkada taps etnografijos dalimi. Taigi, pradėkime pastebėti ne tik jau išnykusius reiškinius, bet ir tai, ką dar turim.

Kartais galvoje iš kažkur iškyla atsiminimai, bėgantys išsiliejusiais vaizdiniais, juos papildo girdėti garsai, keistai skambantys vienu metu. Iš viso to paliekantis realiausias ir turbūt esminis dalykas — šių pojūčių sukurta nuotaika. Tam, kad ji vėl atgimtų galvoje, tereikia, kad koks nors aplinkos veiksnys — tarkim, kvapas ar pažįstamas vaizdas — atlaužtų atminties saugiklį. Tada pasąmonė pati nuspaudžia gaiduką ir paleidžia viską, ką sukaupusi. Visoje toje atsiminimų košėje dažniausiai išryškėja tik vienas kadras ar garsas, o visa kita taip ir lieka tik išsiliejęs, prabėgantis vaizdas.

Šia instaliacija norime jus perkelti į savo sąmonę bei pasąmonę, sukelti norą po jas knaisiotis bei suteikti galimybę surasti tuos ryškiausius atsiminimus, slypinčius „purviname” kaip miestas garse, laužytuose žmonių pokalbiuose bei kitose detalėse. Leisime jums įsirašyti vieną mūsų atminties aplanką, su visais prabėgančiais vaizdais, sumišusiais, šokinėjančiais garsais, ryškiausiais atminties pliūpsniais. Aplankas pateikiamas laužytu, smegenis šturmuojančiu vaizdu, kuris perkelia mažą kaimelį į milžinišką informacijos kiekį pumpuojantį, smegenis ne tik vaizdu, bet ir garsu plaunantį miestą.

Instaliacijos vieta pasirinkta neatsitiktinai, ji pati pilna palikimo, kuris nebebus naudojamas, bet vis dar yra sandėliuojamas. Tiesą sakant, su Vasaknomis yra šiek tiek kitaip: pats kaimelis yra išskirtinis tuo, kad jis vis dar naudoja ir puoselėja sovietmečio palikimą — žuvininkystės kolūkį. Aišku, visa infrastruktūra nebėra panaši į kolūkį. Tiesiog visa tai yra lyg „sovietiniame name”, kuris pats pastatytas ant dar senesnių pamatų. Žuvininkyste tose teritorijose buvo užsiiminėjama nuo LDK laikų. Tuometinis tikslas — ponų pramoga. Kolūkio laikų tikslas greičiausiai buvo sukurti darbo vietų. Dabar tai — verslas. Mums tai — ištisas poligonas išskirtinių vaizdų, kuriais ir bus šturmuojamos jūsų smegenys. Sveiki atvykę:

Geresnės raiškos filmukas – ČIA>

Filed under: VDK_studentai, , , ,

1_Aktualu

1_Dėstytojai

2_Studentai

3_ALUMNI

3_Skelbimai

Analoginė fotografija

Ekspozicija

Fotografai

Fotografija interjero dizaineriams

Fotografijos istorija

Fotografijos svetainės

Fotografijų redagavimas

Fototechnika / Fotoaparatas

Gamtos fotografija

Kinas / Video

Kompozicija

Konkursai

Kūrybinės strategijos

Lietuvos fotografija

Mados fotografija

Makrofotografija

Mokslo fotografija

Natiurmortas

Parodos

Partneriai

Peizažas

Piešimas

Portretas

Praktika / etnografinė

Praktika / urbanistinė

Reklaminė fotografija

Spalvotyra

Spaudos fotografija / Reportažas

Stop motion

Tekstai / Knygos

Šviesos valdymas

%d bloggers like this: