VDK taikomosios fotografijos katedros blogas

Naujos kūrybos formos ir autorių teisių apsaugos politika

Plačiai nuskambėjęs teismo procesas tapo pretekstu išsamiau panagrinėti neriboto dalijimosi informacija fenomeną. Šiame straipsnyje ORE apžvelgia “Free Software Movement” judėjimą ir gilinasi į klausimą, ar nemokami ir laisvai prieinami intelektualiniai produktai, tokie kaip programinė įranga, muzika ar kino filmai iš tiesų atneša daugiau naudos nei padaro žalos.

Šarūnas Girdėnas:

Kaip viskas prasidėjo?

Toks Richard Stalman, velniškai talentingas programuotojas iš MIT (JAV), aštuntojo dešimtmečio pradžioje paskelbė vadinamąjį GNU manifestą, kuriame išdėstė, kodėl svarbu ir būtina laisvai dalintis programine įranga.

Internete sklando linksma istorija apie tai, kas R. Stalmaną galutinai išvedė iš kantrybės. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jis dirbo programuotojų MIT kompiuterių laboratorijoje, kurios darbuotojai dalinosi vienu spausdintuvu, kurio programinę įrangą R. Stalmanas buvo patobulinęs pagal kolegų pageidavimus. Kai senasis spausdintuvas buvo pakeistas nauju ir atėjo metas modifikuoti jo programinę įrangą, gamintojas buvo paprašytas pateikti programos kodą. Tačiau, visų nuostabai, atsisakė tai padaryti. Dėl to R. Stalmanas gerokai supyko ir nusprendė parašyti savo programą (ar tiksliau pasakius, platformą, kurios pagalba galima kurti programas) ir ją nemokamai dalinti visiems norintiems. Taip aštuntojo dešimtmečio pradžioje atsirado GNU, gana plačiai naudojama ir dabar. Beje, specialiai nerašome tikslios šio projekto pradžios datos, nes įvairiuose šaltiniuose ji pateikiama skirtingai.

Daugiau skaityk ČIA>

Filed under: Tekstai,

Artnews – ne tik naujienos…

Šiuolaikinio meno srautai teka per artnews.lt

Artnews.lt – vienintelis Lietuvos šiuolaikinio meno dien(o)raštis internete, kuris atnaujinamas kasdien. Svarbiausios šiuolaikinio meno naujienos iš Lietuvos ir užsienio, renginių kalendorius ir fotoreportažai iš rinktinių meno įvykių neleidžia atsilikti. Profesionalios parodų recenzijos ir interviu padeda suprasti. „Teo(e)retikų“ tekstai apie gyvenimą medijuotoje hyper/tikrovėje priverčia klausti. Internetinė dienraščio forma kviečia dalyvauti: pagirti, piktintis, svarstyti, siūlyti, analizuoti, reklamuoti.

Džiaugiamės, kad čia galime skaityti ir kolegijos dėstytojo Jurijaus Dobriakovo tekstus (juos galite rasti ČIA>), o šiandien pristatome tikrai vertas dėmesio fotografijas – štai kaip Mindaugas Ažušilis iliustruoja tekstus artnews puslapiuose:

Daugiau fotografijų – ČIA>

Dar daugiau Mindaugo iliustruotų tekstų artnews puslapiuose – ČIA>

Filed under: Fotožurnalistika, Tekstai, VDK_studentai, , ,

Naujas žurnalo „ŠMC Interviu“ numeris

Išleistas naujas žurnalo „ŠMC Interviu“ numeris, jį galite rasti ir VDK bibliotekoje

ŠMC Interviu Nr. 16-17 2010/2011 didžia dalimi skirtas „Lietuvos dailė 2000–2010: dešimt metų“ parodai. 2010 m. rudenį Šiuolaikinio meno centre Vilniuje įvykusi paroda ir ją lydėjusios abejonės bei kritika, galima sakyti, patvirtino taisyklę, kad apžvalginės ir teminės parodos jau seniai kelia tiek pat (o galbūt ir daugiau) klausimų nei pasiūlo atsakymų ir interpretacijų.

Apie nacionalines parodas ir kitas meną apibrėžiančias ir įtvirtinančias strategijas prikalbėta ir prirašyta daug. Bet tai, kad tokios parodos tebevyksta ir jas lydinčių diskusijų ir kritikos pagalba drumsčia vietinę ir tarptautinę meno vartotojų ir vertintojų bendruomenę, siūlo mintį, jog galbūt ši tema dar ne visai išsemta ir vis dar yra apie ką padiskutuoti. Tad šiuo atveju „Lietuvos dailės“ paroda yra pretekstas ir proga pasiūlyti keletą temų pokalbiui ir dar kartą sugrįžti prie „nepatogios“ reprezentacinių parodų problematikos.

Šiame numeryje:

Austėjos Čepauskaitės ir Tautvydo Bajarkevičiaus pokalbis apie reprezentacinių parodų funkcijas ir problematiškumą;

Skaidra Trilupaitytė ir Agnė Narušytė kalbasi apie meno istorijų rašymą;

Eglė Obcarskaitė kalbina Marią Lind apie meno kontekstus, kuratorius ir tarpininkavimą (mediaciją);

Gemmos Lloyd interviu su Anthony Downey apie geocentriškumo principais konstruojamas parodas ir šiuolaikinio meno praktikų etiką;

Auridas Gajauskas ir Jonas Žakaitis kalbasi apie kampą, kurio „dar nėra“;

Parodos menininkai atsako į klausimą „Kokio kūrinio trūko parodoje „Lietuvos dailė 2000-2010: dešimt metų“?“;

Pirmą kartą publikuojamos „Menininkų tėvų susirinkimo“ (Darius Mikšys), 2010 m. rudenį įvykusio Vilniuje, pokalbio ištraukos;

Slavojaus Žižeko knygos „Sveiki atvykę į tikrovės dykumą“ lietuviško vertimo („kitos knygos“, 2010) recenzija (Viktoras Bachmetjevas)

Senesni “ŠMC Interviu” numeriai – ČIA>

Filed under: Tekstai, VDK biblioteka,

Susan Sontag: Platono oloje

Norėdami rasti didesnius failus, spauskit ant paveiksliukų, ir dar sykį – ant padidėjusių ikonėlių. (Skanuota iš S.Sontag “Apie fotografiją”)

Filed under: Fotografijos istorija, Tekstai, ,

Kolegijos dėstytoja pristato savo knygą

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje apsakymų knygą pristatys doc. dr. D. R. Karatajienė

2011 m. vasario 17 – 20 dienomis Lietuvos parodų centre “Litexpo” (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks 12-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Joje Vilniaus dizaino kolegijos meno istorijos ir meno filosofijos dėstytoja doc. dr. Dalia Ramutė Karatajienė pristatys savo apsakymų knygą „Susitikimo užrašai“ (2010 m., leidykla Kronta). Pristatymas vyks „Rašytojų kampe“ 17 d. 17.00 val. Maloniai kviečiame visus dalyvauti.

Trys Dalios Karatajienės knygą sudarančios apysakos – tai į subtilią literatūrinę formą įvilkti gilūs apmąstymai apie žmogaus santykį su kitu žmogumi ir visu pasauliu didelių sukrėtimų akivaizdoje, apie kūrybos ir vilties tikrumą, – kitaip tariant, apie praeitį, be kurios „joks mirtingasis niekada neįstengs patekti į ateitį“.

 

Filed under: Tekstai, VDK_dėstytojų_darbai, , ,

Jurij Dobriakov: autobio[foto]grafijos

Akivaizdžiausia šiuo metu vykstanti erozija – tai nuoseklių ir vientisų, linijinio teksto logika paremtų pasakojimų apie save (kitaip tariant, autobiografijų) nykimas. Kalbu, žinoma, ne apie memuarų knygas arba darbo rinkai skirtus gyvenimo aprašymus, bet apie tai, kaip mes šiandien apskritai pateikiame save ir savo gyvenimo epizodus kitiems. Šiame procese yra du pagrindiniai veikėjai – fotografija ir interneto socialiniai tinklai (bei tokios susijusios formos, kaip tinklaraščiai, nuotraukų publikavimo platformos, ir t. t.). Mes jame esami veikiami labiau nei veikiame patys, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kitaip.

Užtenka atsidaryti praktiškai bet kurio „Facebook“ tinklo vartotojo (kad ir savo pačių) paskyrą, kad pamatytume, kaip su nuotraukų pagalba yra konstruojamos šio vartotojo vizuali tapatybė, gyvenimo būdo filosofija ir asmeninė istorija – tokios, kokias jas nori matyti pats individas. Nors vis daugėja fotografų mėgėjų, kurie nedviprasmiškai pabrėžia tai, jog jų įkeliami (auto)portretai yra kruopščiai surežisuoti, dauguma vis dar elgiasi taip, tarsi jų gyvenimo akimirkų atvaizdai, kad ir kokie kinematografiški ir fantastiški atrodytų, yra grynai dokumentiniai ir tikri. Iš tokių fragmentų galima sumontuoti neblogą asmeninį filmą, kuriame nuotraukų savininkas atlieka pagrindinį vaidmenį. Štai čia jis (ji) saulėtą dieną idiliškai sėdi upės pakrantėje (pamiškėje, parke, balkone), o čia jau paskendęs arba paskendusi audringo vakarėlio sūkuryje; dar kitame kadre – jauki namų aplinka su arbatos puodeliais, daugybe knygų, spalvingais tapetais ir kitom mielom detalėm. Ir taip toliau. Kiekvienas atvaizdas vis kitoks ir tuo pačiu lygiai toks pat kaip kiti.

Atrodytų, šie kadrai sudaro darnią visumą. Žvelgdami į juos, mes galime susidaryti gana išsamų įspūdį apie jų savininko gyvenimą – tiksliau, pilnai pajusti jo įdomumą. Pradėjus peržiūrinėti nepriekaištingus atvaizdus vieną po kito, sunku sustoti. Tačiau ši visuma paklūsta būtent kinematografijos dėsniams: ne tokie įdomūs, ne tokie margi, nepakankamai erotiški epizodai į ją neįtraukiami, panašiai kaip filme neparodoma tai, kas vyksta tarp atskirų epizodų. Kitaip tariant, ši visuma yra maksimaliai tanki, joje praktiškai nėra tuštumos, nuobodulio, depresijos ar tiesiog „gyvenimo kaip nestebuklo“ tarpų. Šias spragas didžiąja dalimi užpildo profesionalus lietuviškas fotomenas, kuriame „nuobodulio estetika“ tapo praktiškai pagrindine paradigma.

Daugiau skaityk ČIA>

Filed under: Fotografijos istorija, Tekstai, , , ,

Jurij Dobriakov: fotonostalgija

Kas skatina mus (kalbu apie septyniasdešimtųjų pabaigoje – pirmojoje aštuoniasdešimtųjų pusėje gimusiųjų kartą) jausti keistą bendrumą? Dažnai užtenka pokalbyje paminėti kelis raktažodžius iš vaikystės ar paauglystės, kad akimirksniu rastum su pašnekovu bendrą kalbą. Tarsi visi kadaise vaidinome tame pačiame milžiniško masto spektaklyje, kurio dekoracijoms ir dabar neretai jaučiame nostalgiją, ir kurį suvokiame kaip kažką, kas mus vienija ir daro panašiais. Minėtą nostalgiją lydi ir savotiškas prarasto tikrumo jausmas.

Be abejo, galima būtų šį reiškinį paaiškinti paprastai: kadangi vėlyvojo sovietmečio realybė buvo normuota ir standartizuota, o galimų patirčių spektras buvo gana siauras, beveik kiekvienas iš mūsų neišvengiamai patyrė daugelį tų pačių dalykų (žaislų, maisto, viešojo gyvenimo ritualų). O kadangi tų dalykų buvo mažai, mes vertinome juos labiau, nei analogiškus dalykus vertina prie įvairovės ir pertekliaus pripratę šiandieniniai vaikai ir paaugliai. Kitaip tariant, mus, paskutinę sovietmečiu augusią kartą, didele dalimi vienija panaši vaikystės patirtis, kuri radikaliai skiriasi nuo dabarties realybės ir dažnai (sąmoningai ar pasąmoningai) veikia kaip mūsų vertinimų atspirties taškas.

Viena vertus, toks aiškinimas yra teisingas. Neįmanoma paneigti panašių vaikystės patirčių egzistavimo. Mes tikrai esame keistas atvejis: gimę ir augę viename pasaulyje, dabar gyvename visiškai kitame. Ir ta lūžio patirtis, ko gero, iki šiol yra pamatinis mūsų pasaulio suvokimo elementas.

Kita vertus, problema slypi kitur. Kiek ši patirtis yra iš tiesų mūsų tiesioginė patirtis? Ką mes iš tikrųjų atsimename, o ką tik manome, kad atsimename? Kiek šis tariamas bendrumas yra mūsų viduje, o kiek – išorėje? Kitais žodžiais: ar egzistuoja veiksnys, kuris klastoja mūsų prisiminimus ir tokiu būdu konstruoja mūsų kolektyvinę tapatybę kaip fantaziją?

Taip. Tas veiksnys – fotografija. Tiksliau, mūsų vaikystės periodo fotografija. Pradėjau galvoti apie tai, kai pamačiau, kad keli mano draugai turi beveik tokias pačias vaikystės nuotraukas, kaip ir aš. Fotoalbumai iš tų laikų yra standartinių prisiminimų rinkiniai; atvaizdų žanrai paklūsta griežtam nerašytam kanonui: nuotrauka ant butaforinio arklio, nuotrauka su animacinių filmų personažais pajūryje arba miesto aikštėje, grupinė ar individuali nuotrauka iš vaikų darželio naujametinio žiburėlio, fotografija su tėvais iškyloje prie ežero arba upės, nenatūraliai atrodantis “studijinis” portretas, ir t.t. Šie kadrai nėra aktyvūs mūsų kasdienybės dalyviai, bet jie visą laiką yra kažkurioje šešėlinėje mūsų sąmonės zonoje. Tam tikromis aplinkybėmis jie iškyla į paviršių kaip nostalgijos impulsas.

Analoginė nostalgija

Bet juk šiandien fotografiniai atvaizdai yra nepalyginamai gausesni ir vaidina kur kas svarbesnį vaidmenį privačiame ir viešame gyvenime, tad kodėl jie neturi mums tokio poveikio kaip tie išblukę, keistų spalvų ir neretai prastos kokybės atspaudai iš naminių fotolaboratorijų, viešose erdvėse dirbančių fotografų studijų ir sovietinių fotoateljė? Atsakymas: būtent todėl, kad šiuolaikinės (skaitmeninės) fotografijos pernelyg panašios į tai, ką mes matome aplink save savo akimis. Tuo tarpu grynai fizinės (ir lengvai paaiškinamos) analoginių 1980-ųjų fotografijų savybės kuria magiškos, iš esmės kitokios prarastos realybės įspūdį.

Šioje vietoje reikia paminėti, kad Sovietų Sąjungos žlugimas nebuvo vienintelis lūžio taškas mūsų gyvenimuose. Mes taip pat patyrėme kitą, ne mažiau svarbų kultūrinį lūžį – skaitmeninės fotografijos gimimą ir įsigalėjimą. Sprendžiant iš šiandieninių nostalgiškų sentimentų analoginei fotografijai, galima konstatuoti, kad tai buvo trauminė patirtis. Iki šiol galima pajusti, kad analoginė fotografija dėl savo fiziškumo yra suvokiama kaip „tikresnis“ regimosios realybės atvaizdavimo būdas. Dabar, kai nebėra praktinės būtinybės fotografuoti analoginėmis priemonėmis, juostiniai fotoaparatai (ypač senieji „Zenit“, „Lomo“ ir t.t.) atsidūrė fetišizmo ir egzotikos teritorijoje. Lygiai taip pat ir laiko paveikti seni vienetiniai atspaudai yra suvokiami kaip vertingesni už tūkstančius šiuolaikinių skaitmeninių atvaizdų, su kuriais kasdien susiduriame.

Taigi, štai kur paradoksas: nors ir suvokiama kaip „tikresnė“, analoginė fotografija dėl paties fotografinio proceso subtilybių atvaizduoja realybę visai ne taip, kaip mes ją matome šiandien. Tiksliau, analoginiai atvaizdai vizualiai ir psichologiškai apgauna mus, priversdami pasąmoningai tikėti, kad tada viskas iš tiesų atrodė kitaip nei dabar – realybė buvo nuspalvinta kitais atspalviais, ir t.t. (argi mums pasąmoningai neatrodo, kad iki spalvotos fotografijos išradimo pasaulis buvo nespalvotas?). Ir tai kitai realybei mes jaučiame nostalgiją. Tačiau tai nėra nostalgija kažkam, ką mes prisimename kaip savo tiesioginį patyrimą. Atvirkščiai, didžiosios dalies savo vaikystės patyrimų mes neprisimename sąmoningai, bet fotografijos dėka žinome, kad jie buvo. Iš atminties perspektyvos galima sakyti, kad jaučiame nostalgiją kažkam, ko nepatyrėme.

Daugiau skaityk ČIA>

 

Filed under: Fotografijos istorija, Tekstai, ,

Fotografija… Tekstai, tekstai…

Artnews siūlo skaityti apie fotografiją:

Teo(e)retikų sąraše nauji vardai ir kitos temos: po išsamių socialinių portalų įtakos mūsų kasdieninei gyvensenai nagrinėjimo, gręžiamės į nesibaigiančių medijų teoretikų diskusijų kaltininkę – fotografiją. Ją iš filosofinės (istorinės) perspektyvos apžvelgs Toma Stasiukaitytė, o fotografijos meta-kalbą apmąstys Jurijus Dobriakovas.

XIX a. pradžioje pradėjus rastis fotografijos fenomenui, susidarė sąlygos ir pirmosioms diskusijoms apie jos prigimtį bei paskirtį. Istoriniai fotografijos prielaidų šaltiniai gali nuvesti netgi į penktojo amžiaus prieš mūsų erą Kiniją, kur pirmasis camera obscura (arba, kitaip plačiau žinomą – pinhole) veikimo principus aprašė filosofas Mo-Ti. Gerokai vėliau – XVIIa., dažnai dailininkų naudojamos camera lucida modelį savo darbuose aprašė astronomas ir gamtos filosofas Johanas Kepleris. XIXa. pradžios eksperimentai su litografine kreida, šviesa, sidabro jonais ir druskos tirpalais atvedė ir prie tokios fotografijos, kokią mes jau pažįstame dabar. Kaip matome, indėlis į šios vaizdo fiksavimo technologijos atsiradimą ir plėtrą, priklauso plačiam spektrui įvairiausių mokslo sričių, tad galbūt ir nieko keisto, kad bene išsamiausiai dabar apie šį įvairių technologijų vaisių ir kalba „mokslų motina“ – filosofija.

Pirmojoje šio straipsnio dalyje bus pristatoma prancūzų autoriaus Rolando Barthes‘o (1915-1980) pozicija, plačiai aptarta prieš pat jo mirtį išleistoje knygoje Camera Lucida. Jis, kaip ir pats pripažįsta, toli gražu nebuvo fotografas, net ne mėgėjas. Užtat paliko nemaža pėdsakų filosofijoje, literatūros kritikoje ir semiotikos moksle. Galbūt šios minties ir žodžio treniravimo mokyklos ir sudarė sąlygas ilgėliau stabtelėti ties fotografija, bei rimčiau griebtis reikalo paanalizuoti šį fenomeną kaipo tokį raštu, o ne tik prabėgti akimis paskirus atvaizdus, palaikant tam tikrą ir jau ganėtinai įprastą menininko-esteto kritinę poziciją/pozą. Kaip teigia pats autorius, jam parūpo išsiaiškinti, kas gi yra ta Fotografija pati savaime, atsiribojant nuo vis didėjančio kiekio fotografinių atvaizdų ir neproduktyvių jų aptarinėjimų. Daugiau skaityk:

PIRMA dalis: Roland Barthes ir Camera LucidaČIA>

ANTRA  dalis: Vilém Flusser ČIA>

 

Filed under: Fotografijos istorija, Tekstai, , ,

Naujos knygos VDK bibliotekloje

Kolegijos bibliotekoje galite rasti naujai atkeliavusių knygų:

1. “Vilniaus fotografijos mokykla. Tęstinumo ir naujų strategijų problemos”

  Tarptautinės mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys. (Vilnius, 2008).  Apie minėtą konferenciją galite pasiskaityti ČIA>

Knygoje rasite tekstus apie Abdono Korzono erdvinių fotografijų kolekciją, fotografijos paveldo apsaugą Lietuvoje, Jano Bulhako žodžio kūrybą, apie Bulhakišką Vilnių ir nepriklausomos Lietuvos miestovaizdį, miesto motyvus Jurgio Hoppeno darbuose, grafikos ir fotografijos ryšius, Alvydo Lukio fotografijos tyrimą, apie postfotografiją ir kt.

2. “Šaltojo karo metų modernizmas / menas ir dizainas 1945-1970 “

Tai knyga, kurioje surinktus ir patraukliai aprašytus objektus galima buvo pamatyti parodoje – ČIA>

3. “Fotosofija / Photosophy”

Tarptautinio fotografijos festivalio “In focus”/2010 parodos “Fotosofija” katalogas, kuriame šalia kitų darbų rasite mūsų studento Mindaugo Ažušilio ir dėstytojos Jurgitos Remeikytės fotografijas. Apie parodą “Fotosofija” skaityk ČIA> 

4. “In Focus”  (2010 metų fotografijos festivalio katalogas). Apie festivalį skaityk ČIA>

Be to, kviečiame šių metų lapkričio 9 – 14 dienomis apsilankyti mūsų bibliotekoje (4-ame aukšte). kur vyks naujausių knygų iš žinomų užsienio ir Lietuvos leidyklų paroda.
 
 Informacija apie parodą
 
UAB „ir Knygos“ Vilniaus dizaino kolegijoje surengs  meno, dizaino ir dailiųjų amatų knygų parodą – pardavimą. Parodoje bus eksponuojamos knygos, kurias išleido Search press, Phaidon, Thames&Hudson, Index books, Prestel bei kitos leidyklos. Parodoje galėsite pavartyti bei įsigyti knygų piešimo, tapybos, kaligrafijos, įvairų rankdarbių iš popieriaus (skrebukas, dekupažas, knygų rišimas) temomis, skirtų asmeniniams užsiėmimams bei mokymams. Taip pat bus įvairų rankdarbių (tekstilė, mezgimas, siuvimas, karoliukų vėrimas) knygų. Meno knygų skyriuje  rasite  dailės, architektūros, dizaino, fotografijos bei muzikos leidinių.
Šalia knygų anglų kalba bus praktinės fotografijos  knygos lietuvių kalba, kurias išleido leidykla „Kitos knygos“. 
 
Kviečiame pasinaudoti specialia nuolaida, kuri bus taikoma knygoms parodos metu:
knygoms anglų kalba bus taikoma 25% nuolaida, lietuviškoms – 15%.
 
UAB „ir Knygos“ yra knygų prekybos kompanija prekiaujanti knygomis iš užsienio ir Lietuvos.
Firma specializuojasi knygų tiekimu iš užsienio. UAB „ir Knygos“ gali surasti bei užsakyti jums ar jūsų įmonei reikalingą literatūrą skirtą mokymuisi, darbui arba laisvalaikiui iš visų užsienio leidyklų.
 
Maloniai kviečiame apsilankyti.
 
Bibliotekos darbo laikas:
I-VI  8:30 – 17:00 val.

Filed under: Fotografijos istorija, Lietuvos fotografijos istorija, Tekstai, VDK biblioteka,

Focal press. Knygos knygos!

Knygyne eureka! spalio 12-26 dienomis vyksta knygų paroda /FOCAL PRESS:
kinas ir fotografija profesionalams. /
Kviečiame susidomėti ir apsilankyti,
lauksime Jūsų adresu Daukanto a. 2/10, Vilnius (įėjimas iš Universiteto
gatvės).

Mūsų kilimėlis prie durų laukia Jūsų malonių kojų,

linkime geros dienos ir, tikimės, iki greito susitikimo knygyne.

Parodoje eksponuojamos knygos apie fotografiją:

The Naked and the Lens: A Guide for Nude Photography
No Plastic Sleeves: The Complete Portfolio Guide for Photographers and Designers
Close-Up and Macro Photography
Speedlights & Speedlites: Creative Flash Photography at Lightspeed
How to Cheat in Photoshop CS5: The Art of Creating Realistic Photomontages
Photoshop CS5: Essential Skills
Faces: Photography and the Art of Portraiture
Photographic Lighting: Essential Skills
Studio Photography: Essential Skills
Light and Lens: Photography in the Digital Age
Night & Lowlight: Digital Photography
Perfect Exposure: The Professional Guide to Capturing Perfect Digital Photographs
Within the Frame: The Journey of Photographic Vision
Understanding Photography: Field Guide
Creative Composition
Creative Night
Creative Close-Ups

Knygynas eureka!, UAB

Daukanto a. 2/10,
Vilnius, LT-01122
Tel./faks. +370 5 2629146
www.knygynas.biz

Filed under: Tekstai

1_Aktualu

1_Dėstytojai

2_Studentai

3_ALUMNI

3_Skelbimai

Analoginė fotografija

Ekspozicija

Fotografai

Fotografija interjero dizaineriams

Fotografijos istorija

Fotografijos svetainės

Fotografijų redagavimas

Fototechnika / Fotoaparatas

Gamtos fotografija

Kinas / Video

Kompozicija

Konkursai

Kūrybinės strategijos

Lietuvos fotografija

Mados fotografija

Makrofotografija

Mokslo fotografija

Natiurmortas

Parodos

Partneriai

Peizažas

Piešimas

Portretas

Praktika / etnografinė

Praktika / urbanistinė

Reklaminė fotografija

Spalvotyra

Spaudos fotografija / Reportažas

Stop motion

Tekstai / Knygos

Šviesos valdymas

%d bloggers like this: