VDK taikomosios fotografijos katedros blogas

Dawn Woolley fotografijos paroda „Vizualiniai malonumai“ Vilniaus „Prospekto“ galerijoje

„Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaryta Dawn Woolley (Velsas, Jungtinė Karalystė) fotografijos paroda „Vizualiniai malonumai“.

Dawn  Woolley meninė praktika apima fotografiją, videomeną, instaliacijas ir performansus. Naudodama daiktų ir žmonių nuotraukas, ji kelia  dirbtinumo ir idealizavimo klausimus.

Autorė savo kūryboje analizuoja patį žiūrėjimo veiksmą ir buvimą žiūrimu, stebimu. Besiremdama psichoanalize, femenologija bei feminizmu ji tyrinėja savo pačios tapimo žiūrėjimo objektu patirtį ir ką jaučia žiūrovas, kuomet žiūri į ją, kaip į moteriškosios lyties atstovę ir fotografinį objektą. Vojerizmas ir ekshibicionizmas susipina kaip bandymas sutrikdyti galios ryšius specialiai provokuojančiose scenose.

2007-08 m. sukurta fotografijų serija „Pakaitalas“ (The Substitute) – tai serija autoportretų, tačiau ne tradicine prasme. Menininkė iš didelio formato autoportretų iškerpa savo figūrą ir taip ji tampa savotišku manekenu. Fotografines iškarpas patalpina į realų pasaulį ir jos virsta autorės pakaitalais ir vaizdiniais reprezentatoriais.  Žiūrėdami į fotografinį atvaizdą, norime matyti ir fotografiją, ir joje vaizduojamą žmogų tuo pat metu. Su akivaizdžiu ekshibicionizmu autorė kuria pakaitalą, kuris padaro tikrą kūną nematomą. Taip sutrikdomas žiūrovo noras tuo pat metu matyti ir atvaizdą, ir kūną. Ši trokštama iliuzija neatskiriama nuo fotografijos medijos – noro žiūrėti į dvimatę fotografiją ir tikėti  trimačių daiktų sąžiningumu, kurį siūlo vaizdas.
Serija „Įsibrovėlis“ (Interloper, 2008-09) stipriai susijusi su žiūrovo patirtimi. Dawn Woolley siekia apibrėžti tiesioginį ryšį tarp iškarpos ir į ją žiūrinčio žmogaus, jai svarbi skirtis tarp buvimo ir nebuvimo. Kurdama dviprasmiškas fotografijas, menininkė nagrinėja, kokį ryšį turi fotografinis vaizdas su negyvais daiktais.  Integruodama iškarpas į jas supantį realų pasaulį, autorė  žaidžia supratimu apie negyvus fotografinius subjektus.

Daugiau – ČIA>

Filed under: Parodos

Savaitės renginiai ŠMC

ŠMC vykstančią “Lietuvos dailė 2012: 18 parodų” parodą lydi įvairūs renginiai (http://cac.lt/lt/exhibitions/current/5772)

Liepos 4 d., trečiadienį, 18 val. ŠMC skaitykloje

Mediacijos“: Aistė Kisarauskaitė ir Jurga Barilaitė

Aistė Kisarauskaitė, „Vinukai“

Paveikslas yra skirtas kabinti ant sienos. Net jei jis nebeturi porėmio ir lieka tik drobė, kuri kalama prie sienos, šiame procese aktyviai dalyvauja vinukai. Vis dar sakoma, kad „paroda kabo“. Ypatingiems darbams skirti ypatingi vinys. Žuvusios Vytauto Balčyčio juostos, sudegę kompiuterių standieji diskai su ten buvusiais kūriniais, nežinia kur iškeliavę, dingę paveikslai – panašioms istorijoms pakabinti ant sienos ir skirti ledo varžtai. Galite stebėti – tirpsta maždaug valandą.

Jurgos Barilaitės videoperformansas „Įvaizdžio nelaisvėje, arba Saulėlydis Laisvės prospekte“

Viena menininkė arba dar keli menininkai tapo saulėlydį Karoliniškėse. Skrybėlė,

maišiukai su dažais ir teptukais, eskizų sąsiuvinukas, brendžio buteliukas, cigaretės ir …  filmavimo kameros.

 Liepos 4 d., trečiadienį, 19 val. Pietinėje salėje

Filmo „Meno vieta“ seansas dalyvaujant menininkui Audriui Novickui

Videofilmas, dokumentuojantis inscenizuotą dailės istorijos pamoką-ekskursiją, kelia institucinės galios, nacionalinės tapatybės klausimus. Dailės mokyklos mokytoja ir moksleiviai atlieka jiems būdingus vaidmenis – nagrinėja XX a. Lietuvos tapytojų paveikslus. Tačiau pamoka vyksta ne muziejuje, o LR vyriausybės rūmuose. Filme „Meno vieta“ pamoka yra intervencijos forma, leidžianti aptikti kultūroje slypinčias prieštaras ir jas aktyvuoti kismui, nujaučiamam filmo kulminacijoje – mokiniams diskutuojant su ministru pirmininku apie Kazio Šimonio paveikslą, kabantį jo kabinete.

Parodoje „Lietuvos dailė 2012: 18 parodų“ pristatoma šio kūrinio premjera.

Liepos 5 d., ketvirtadienį, 18 val. ŠMC skaitykloje

Performansas „Risk“. Idėjos autorius Darius Mikšys

Galvodamas apie politinę prancūzų visuomenės ir valdžios atsakomybę, 1956 m. režisierius Albert Lamorisse sukūrė karo žaidimą „Risk“. Laikai keičiasi kartu su mūsų politinės atsakomybės supratimu. Lietuvoje „Risk“ pirmiausia pradėjo žaisti Algimanto Jono Nako šeima. 2012 m. liepos 5 d. 18 val. ŠMC skaitykloje šį žaidimą žais politologai, kritikai ir politikai.

Liepos 5 d., ketvirtadienį, 21 val. ŠMC rūsyje

Antrasis koncertų ciklo „B lygis“ renginys

Šiuolaikinę elektroniką gros Buvette (Šveicarija), Lava Larva (Vilnius),  96wrld (Vilnius), Dj Ousider

Vaizdai: Laimonas Zakas, VJ Fou ir kiti

 Liepos 8 d., sekmadienį, 18 val. Pietinėje salėje

Filmų „Sekimas“, „Susitikimas“ seansai dalyvaujant menininkei Kristinai Inčiūraitei ir filmo „Sekimas“ kompozitorei Ritai Mačiliūnaitei

„Sekimas“. Filme pateikiamos kelios sekimo istorijos: Vilniaus miesto Lazdynų rajone sekami iš troleibuso išlipantys ir į namus keliaujantys vyrai bei epizodiškai Lazdynų rajono miške pasirodančios moterys su šunimis, bandant išprovokuoti klausimą: kas ką seka?

Filme sekimo istorijas papildo dinamiška muzika. Vyrų suprojektuotą gyvenamojo rajono funkcionalumą bando sugriauti šiuolaikinės muzikos kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, kuri specialiai filmui sukūrė ir atliko vokalinę muziką. Pasitelkus moters balso ekspresiją bandoma sustiprinti moters poziciją viešose miesto erdvėse bei pasufleruoti, kad ir moteriai gali priklausyti vojeristinio žvilgsnio, sekimo ir galios mechanizmai.

„Susitikimas“. Tai filmas apie neįvykusį susitikimą Kaliningrado srities kurortiniame mieste Svetlogorske – dialogas su Svetlogorsko gyventoja akistatoje su griūvančiu sovietiniu krantinės liftu ir prarastais vaikystės prisiminimais.

 Kiekvieną ŠMC darbo dieną 13 val., 15 val. ir 18 arba 19 val. vyksta ir kiti kino bei videofilmų programos „Vieta, laikas ir prisiminimai“ seansai. Detalų seansų tvarkaraštį rasite prisegtame dokumente arba internete www.cac.lt

 

Filed under: Parodos

Vilniaus fotografijos galerijoje – Vytauto Butkaus fotografijų paroda

2012.06.26 – 2012.07.14
Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4)

Vytautas Butkus klajoja tarp čia ir ten , tarp vakar ir šiandien. Pievų takelis, autostrada, aprūdiję tramvajaus bėgiai veda žiūrovą nuo jaukios ir pažįstamos Tauragės iki tolimųjų amerikų. Šalių ir miestų kaleidoskopas akimirkai stabteli, išnyra nustebęs merginos veidas, tolimos praeities prisiminimas – suvargusios Kaliningrado senutės, šypsantys saulėje įrudę Lietuvos kaimo vyrai, vaikis, lyg sirpstantis vaisius pakibęs ant obels šakų… Kur tai matyta? Širdyje. O gal kelyje. O gal atspindy?

Daugiau – ČIA>

Filed under: Lietuvos fotografijos istorija, Parodos,

Trys lietuvių menininkų – Vilmos Samulionytės, Kristinos Sereikaitės ir Algio Griškevičiaus – personalinės fotografijos meno parodos Kopenhagoje

Vilma Samulionytė. Kosha

Vilma Samulionytė. Kosha

Iki birželio 30 d. „Krebsen“ galerijoje Kopenhagoje (Danija) bus atidarytos dvi lietuvių fotomeno parodos: „Kosha“ (Vilma Samulionytė) ir „Innocence“ (Kristina Sereikaitė). Atidarymo šventė vyks galerijoje „Galleri Krebsen“ š. m. birželio 7 d. 16–17 val. Šis kultūrinis įvykis organizuojamas pagal tarptautinio Kopenhagos fotomeno festivalio „Copenhagen Photo Festival” programą. Abi menininkės pristatys savo kūrybą Danijoje pirmą kartą. Parodos atidaryme dalyvaus fotomenininkė Vilma Samulionytė.

Neatsitiktinai abi menininkės atidaro savo parodas vienu metu toje pačioje galerijoje, tik skirtingose ekspozicijų salėse. Abi talentingos, jas abi domina panašios temos, estetinės vertybės ir gilus pasaulio bei jo reiškinių suvokimas. Menininkės abi turi savo unikalų matymą bei mąstymą ir sugeba išsaugoti savo autentiškumą, neužgoždamos viena kitos toje pačioje erdvėje, bet atvirkščiai – viena kitą papildydamos.

Vilmos Samulionytės parodoje „Kosha“ bus eksponuojami didelio formato fotografijos darbai. Čia tiktų pacituoti legendine tapusia V.Šekspyro frazę: „Visas pasaulis yra scena.“ Kasdienių vaidmenų ir ritualų svarbą bei egzistavimą pabrėžia daugelis socialinių mokslų. Įvaizdžių kūrimas tampa kone svarbiausia reklaminės ir pramogų industrijos dalimi. Ir nors pripažįstamas tų kasdienių ritualų ir vaidmenų būtinumas, neretai jie tampa ir kritikos objektu. Kita vertus, vakarietiškoje kultūroje mes daugiau ar mažiau galime koreguoti savo socialinį statusą ir pasirinkti prioritetus.

Rytų kultūrose yra atsiduodama nusistovėjusioms religijos ir tradicijos normoms. Pasirinkimo teisė deklaruojama, bet kertiniai kanonai retai kada laužomi. Pagal lytį yra nuspręsta tavo tolimesnė gyvenimo eiga ir funkciniai vaidmenys.

Saudo Arabijoje kosha (išvertus iš arabų kalbos „fonas“) vadinama scena ir nuotakos sostas, kuriame ji sėdi savo vestuvių dieną, iš kurio jos ateina pasiimti vyras, kuriame sėdinčią ją sveikina visos abiejų pusių giminaitės (vyrai ir moterys vestuves švenčia atskirai). Tai svarbiausia, labiausiai matoma ir dekoruojama vieta tuoktuvių ar sužadėtuvių ceremonijoje.

Duotinė situacijos sąlyga (shariya įstatymas) – žmonių nebuvimas – gal net yra privalumas, nes galima susikoncentruoti į vienalypę kompozicijos ir pasikartojimo dermę, duodančią aiškias užuominas į visuomenės ritualus, kontekstus, vertybes, kultūrą, skonį. Realių moterų buvimas tenkintų kažkokį vojeristinį smalsumą, bet taip pat viską sukonkretintų iki absoliučios improvizacijos nebuvimo. Kartotinumas ir statiškumas kompozicijoje leidžia žvilgsniui judėti detalėmis, darant savo išvadas, stebint taip ir išliekantį nepasiekiamu Saudo Arabijos moterų pasaulį.

DAUGIAU APIE RENGINIUS – čia>

Filed under: Lietuvos fotografijos istorija, Parodos

Mindaugo Gabrėno fotografijų paroda „Dreamscapes“

Birželio 27 d. (trečiadienį) 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4) atidaroma Mindaugo Gabrėno fotografijų paroda „Dreamscapes“.

Dreamscapes“ – juoda ir balta sapno projekcija fotografijoje arba bandymas nuotraukoje perteikti tai, ką miegant mums rodo pasąmonė. Dažnai pašykštinti ryškumo ir grynumo, tačiau mielai suteikianti tapybiškumo, netikėtų šviesos pliūpsnių, keistų ženklų, informacinių-vizualinių šiukšlių ir priemaišų, antigravitacijos, dydžio ir formos iliuzijos bei melancholiško siurrealumo.

Dreamscapes“ – pilna efemeriško misticizmo. 20 peizažų ciklas atrodo iki paralelinės realybės nutolęs nuo tradicinio „landscapes“ realizmo. Paradoksalu, tačiau nuotraukose fiksuoti visiškai realūs vaizdai.

 Daugiau – ČIA>

Filed under: Lietuvos fotografijos istorija, Parodos

Fotografijos paroda „Žmogus Lietuvos fotografijoje”

Birželio 28 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma fotografijos paroda „Žmogus Lietuvos fotografijoje“. Parodos kuratorius – Tomas Pabedinskas.

Dalyvaujantys autoriai: Akvilė Anglickaitė, Paul Paper, Ramunė Pigagaitė, Eglė Rakauskaitė, Vytautas Stanionis, Tadas Šarūnas, Arturas Valiauga, Aušra Volungė.

Anot parodos kuratoriaus, „Jau beveik pusę amžiaus Lietuvos fotografų dėmesio centre išlieka žmogus. Septintajame dešimtmetyje debiutavusių autorių karta, dabar vadinama Lietuvos fotografijos klasikais, sukūrė ilgalaikes kūrybines tradicijas, kurių esmė glūdėjo humanistinėje pasaulėžiūroje ir jos vertybėmis grįstame santykyje su fotografuojamais žmonėmis. Tačiau XX ir XXI amžių sandūroje keletą dešimtmečių vyravusį humanistinį požiūrį į žmogų ir tą požiūrį perteikusią fotografijos kryptį pakeitė kitokios, daug diskusijų ir vertybinėje, ir estetinėje plotmėje tebekeliančios fotografijos tendencijos.

Šias tendencijas bei jų naujausias variacijas kaip tik ir siekiama atspindėti parodoje. Jas atstovaujančių autorių nevienija nei fotografijų vaizdinėje formoje aiškiai išreikštas bendras stilius, nei viningas požiūris į žmogų ir jo egzistencijos esmę. Apie bet kokias universalias ir esmingas pasaulėžiūros kategorijas, interpretuojant parodos dalyvių darbus, apskritai sunku kalbėti. Eksponuojamose fotografijose „didžiųjų“ ir „amžinų“ temų bei žmogaus psichologinės charakteristikos vietą užima iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos kasdienio gyvenimo detalės, susijusios su konkrečiais vietos ir laiko, kultūriniu ir socialiniu kontekstais. Tokių fotografijų kuriamos prasmės perskaitymas reikalauja įdėmaus žvilgsnio, ne dar kartą atpažįstančio universalią žmogaus prigimtį išraiškingoje fotografijos kompozicijoje, bet pastebinčio skirtingus žmogiškumo veidus įvairių, neretai truputį keistų žmonių ir dažnai proziškos jų gyvenimo aplinkos atvaizduose.

Kiekvienas iš parodos autorių fotografuojamų žmonių asmenybę parodo vis kitokiu aspektu. Eglę Rakauskaitę domina socialinės žmonių tapatybės reprezentacija jų išvaizdoje, o Akvilė Anglickaitė ir Ramunė Pigagaitė apsiriboja dar siauresniu profesinio identiteto tyrimu. Tadas Šarūnas ir Arturas Valiauga fotografuojamų žmonių savitumo išraiškos ieško jų artimiausioje aplinkoje, išsaugojusioje netolimos praeities ir šiandieninio gyvenimo ženklus. Aušra Volungė vienintelė iš parodoje dalyvaujančių autorių kelia lytinės tapatybės klausimus ir savo darbuose trina ribas tarp įprastų vyriškumo ir moteriškumo sampratų, lytiškumą parodydama kaip vaidmenį. Tuo tarpu kitiems dviems parodos autoriams svarbi fotografijos reikšmė, formuojant paties žmogaus savimonę ir mūsų požiūrį į jį. Vytautas V. Stanionis, tėvo pokariu darytas pasines nuotraukas gretindamas su kitų laikotarpių fotografijomis, vizualizuoja ne tik laiko tėkmę, bet ir atotrūkį tarp skirtingų kartų bei jų gyvenimo aplinkybių. Paul Paper imasi ne mažiau konceptualaus eksperimento ir sukuria intriguojančią įtampą tarp mūsų įpročio fotografijoje lengvai identifikuoti žmogų ir vizualios informacijos trūkumo, atsirandančio aiškiai nematant nuotraukose įamžintų žmonių veidų.

Daugiau  – ČIA>

Filed under: Lietuvos fotografijos istorija, Parodos

„Labas rytas“ pagal G. Trimaką

Gintautas Trimakas – mitinis personažas, pinholo meistras, nuobodulio fotografas, analoginės fotografijos paslapčių žinovas.

– Trimakas, žinoma, yra, – atsako Dailės akademijoje paklaustas Ričardas Šileika. – Kur nors tikrai yra.

Ši pavardė nuolat kartojama studentų, pradedančiųjų fotografų ir kolegų. Agnė Narušytė savo knyga „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“ atvėrė į užribį nustumtos kartos, kuri šnekamojoje kalboje yra tapusi nuobodulio karta ir kuriai priklauso šis menininkas, kūrybą. R. Šileikos „Nuogirdose“, spausdintose „Šiaurės Atėnuose“, yra daugybė G. Trimako pasisakymų, tačiau šiam menininkui dabar nuolat rodomas dėmesys keisčiausiu būdu palieka nuošalyje kitus labai svarbius jo kūrinius, projektus, kurie netilpo į nuobodulio temą. Užtenka žvilgtelėti į Fotomenininkų sąjungos tinklalapį, kur pristatomas šis autorius, – ten rasime tik vieną jo projektą („13 išėjimų prie jūros“, 1998)!

Kadangi, kaip minėjau, G. Trimakas yra mitinis personažas, manau, galiu tekstą apie jį dėlioti laisvai, per daug nesibaimindama nuklysti, tuo labiau kad ši paro­da „Vartų“ galerijos peržiūrų salėje yra lyg tarpinė stotelė didesnei, menininko ruošiamai rugsėjo mėnesiui „Titanike“, taigi nuklysti ir nėra kur – viskas yra ankstesnių ieškojimų tąsa ir veda prie naujų projektų su vis kita technine priemone, bet tuo pačiu paieškos lauku. Tačiau šis projektas ypatingas – pirmą kartą G. Trimakas pristato spalvotą fotografiją, anot jo –­ spalvos paiešką: tarsi nerimtai imdamas vis kitą „muilinę“: „Turiu tokią priklausomybę, susikaupia begalė fotoaparatų, reikia nors po vieną kartą suteikti šansą jiems pakalbėti“, deda ten kokią radęs pigiausią spalvotą juostą ir fotografuoja dangų tokį, kokį tą dieną sutinka, pasikliaudamas aparato automatinio fotografavimo funkcija. Bet dažniausiai ši ir padaro klaidą: net jei debesų yra, juos panaikina suliedama, o kartais „muilinė“ turi iš viso tik vieną režimą. „Visą gyvenimą kovojau su vaizdo atpažinimo džiaugsmu“, – tarsi juokaudamas kartoja autorius.

„O jei vis dėlto netyčia išeitų tie debesys?“ – klausiu mąstydama apie A. Kunčiaus fotografijas. G. Trimakas juokiasi ir primena, kad net išryškintoje juostoje dar vyksta skaitmenizavimo procesas. „Ir skenerio nustatymų nekoreguoju, – atsako jis, – tad čia irgi klaidos neišvengiamos, bet debesys ten kur nors, žinoma, yra.“ Suprantama, čia jie tikrai nėra pagrindinis objektas, šis projektas tarsi dar vienos menininko „Pauzės“, kai fotografija tampa išvalyta nuo bet kokio vaizdo, o pagrindinė ir nuolatinė G. Trimako tema, diktuojanti jo vizualios raiškos ieškojimus, yra pati fotografija, jos ribų, kalbos kvestionavimas. „Pasak G. Deleuze’o, menas gyvuoja kaip nieko nereprezentuojanti jėga, materijos antplūdžiai, pėdsakai, jų ekspresyvios išraiškos – kaip veikianti „abstrakti mašina“. Nors knygoje „Francis Baconas: jutimo logika“ tapyba priešinama reprezentatyvumui, „abstrakcija G. Deleuze’as nebevadina objekto tirpimo ar vaizdavimo „išsekimo“, netraktuoja jos kaip vaizdavimo būdo ar stiliaus, jam tai yra reiškinys, vadinamos jėgos (jutiminės galios) pasireiškimas, nepaliekantis konkretaus atvaizdo“ (A. Kulbytė „Tapyba kaip chaosą perkertanti plotmė: Gilles’io Deleuze’o tapybos teorijos įžvalgos“). Numatomam atsitiktinumui G. Trimakas sutelkia visas priemones, tarp jų ir socialinį facebooko tinklą. Virtualumas, suteikiantis ir interaktyvumo galimybę („mėgti“ nuotraukas, jas komentuoti), taip pat tampa dar viena proga autoriui kuo mažiau kontroliuoti procesą ir pačiam jame dalyvauti.

Daugiau – ČIA>

Filed under: Lietuvos fotografijos istorija, Parodos,

ŠMC parodoje – keturių VDK taikomosios fotografijos katedros dėstytojų darbai

Šį penktadienį Šiuolaikinio meno centre atsidaro paroda „Lietuvos dailė 2012: 18 parodų“. Ją sudaro 18 savarankiškų meninių projektų – solo ir grupinės parodos, filmų ir susitikimų su jų autoriais programa, performansai, menininkų dialogų ciklas, muzikos ir kiti renginiai, kurie vyks visą vasarą ir bus skelbiami ŠMC interneto svetainėje.
Parodoje dalyvauja net 4 VDK taikomosios fotografijos katedros dėstytojai – Arūnas Gudaitis, Arnas Anskaitis, Ugnius Gelguda ir Aurelija Maknytė, taip pat du buvę šios katedros dėstytojai – Neringa Černiauskaitė ir Robertas Narkus.
Daugiau informacijos apie renginį – ČIA>

Filed under: Parodos, VDK_dėstytojų_darbai

VDK diplomanto Mindaugo Ažušilio paroda „Happiness in Lithuania“

Birželio 7 d., Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius) atidaryta jauno fotografo VDK diplomanto Mindaugo Ažušilio paroda „Happiness in Lithuania“, o atidarymo metu pristatyta ir pirmoji autoriaus fotoknyga tuo pačiu pavadinimu.

Kaip knygoje esančiame tekste Laimės estetika versus nenorėjimo etika“ teigia Eglė Deltuvaitė, „stipri estetinė fotografinė kalba archetipais, simboliais, metaforomis veda deklaruojamų laimės receptų Lietuvoje suvokimo link. Sąmoningai konstruojamas ir kuriamas vaizdas, centrinės kompozicijos sprendimai, tiesioginė akistata su subjektu paradoksaliai kuria susidūrimo su nenuginčijamu faktu įspūdį. Faktu, kad tai, ką matome Mindaugo Ažušilio projekte, – lietuviškos laimės biblija. Tačiau šis vaizdų, o ne raštų rinkinys – veikiau išdavystė to, ką šiandien praradę realybės suvokimą laikome laimingu gyvenimu. Dažnai paviršutiniškas požiūris į viską aplink sklandžiai uždangsto mūsų kasdienybės nerimą, tačiau būtent jauno menininko fotografijose įamžintos „laimės“ čia apsinuogina visu savo materialiu grožiu.

Laimės poreikis – individualus, tačiau čia ir dabar norisi kalbėti apie prievartos jausmą, apie prievolę būti laimingam. Ir nors laimės poreikis užprogramuotas kiekvienam iš mūsų, jo formai ir intensyvumui neišvengiamai įtakos daro visuomenė ir jos vertybinės nuostatos. Troškimų konstravimo ir jų tenkinimo amžiuje baimė būti nelaimingam tikriausiai labiausiai trukdo būti laimingiems, o laimės antonimas tapo nenormalumo sinonimu.

Daugiau – ČIA>

Filed under: ALUMNI, Lietuvos fotografijos istorija, Parodos, VDK_studentai,

VDA Titanike – kostiumo dizainerių ir fotografų paroda

Filed under: Parodos

1_Aktualu

1_Dėstytojai

2_Studentai

3_ALUMNI

3_Skelbimai

Analoginė fotografija

Ekspozicija

Fotografai

Fotografija interjero dizaineriams

Fotografijos istorija

Fotografijos svetainės

Fotografijų redagavimas

Fototechnika / Fotoaparatas

Gamtos fotografija

Kinas / Video

Kompozicija

Konkursai

Kūrybinės strategijos

Lietuvos fotografija

Mados fotografija

Makrofotografija

Mokslo fotografija

Natiurmortas

Parodos

Partneriai

Peizažas

Piešimas

Portretas

Praktika / etnografinė

Praktika / urbanistinė

Reklaminė fotografija

Spalvotyra

Spaudos fotografija / Reportažas

Stop motion

Tekstai / Knygos

Šviesos valdymas

%d bloggers like this: