VDK taikomosios fotografijos katedros blogas

Gydymasis fotografavimu

Fotografijos techninės, meninės ir filosofinės ypatybės aprašytos labai plačiai. Bet kur kas rečiau ji nagrinėjama psichologinio požiūriu. Kokią būseną galima sukurti fotografuojant? Ką apie save galima sužinoti iš savo ir kitų nuotraukų? Kaip fotografavimo dėka save keisti? Galų gale – kada fotografavimas gali kenkti?

Kodėl fotografavimas gydo? Todėl, kad tai yra priemonė susitikti su savimi, o fotoaparatas žmogų paverčia savo paties realybės turistu. Gali matyti tik tai, ką esi pasiruošęs matyti – fotografas projektuoja save į visa, ką mato, nesąmoningai tapatindamasis su fotografuojamu vaizdu. Komponuojant vaizdą bet kas gali būti atskirta ar sugretinta, sudarant ir išardant objektų tarpusavio ryšius. Toje pačioje aplinkoje fotografas gali kurti idealizuojančius atvaizdus, išskirti senus ar naujus daiktus, slėpti žmones tamsiuose šešėliuose.

Tą patį dalyką fotografuojant žmonių grupei lengviau pamatyti panašumų, skirtumų ir savo unikalumą. Kai žmogų fotografuoja kiti, jis gali geriau įsisąmoninti ne tik savo būseną, bet ir kaip jis atrodo iš šalies. Daugelis žmonių fotografuojasi pasąmoningai norėdami sužinoti, kas jie yra. Žiūrint įvairių gyvenimo periodų nuotraukas, galima įvertinti vieną ar kitą gyvenimo etapą, suvokti, kas įgauta, kas prarasta.

Žinomas rusų psichoterapeutas M. E. Burno taip aprašo įvairių pacientų nuotraukų ypatumus. Intensyvių siūbuojančių emocijų pacientas – cikloidas – kūryboje gurmaniškas, siekia grožio, spalvų. Jautrūs pedantiški pacientai ieško realistiškų formų, linksta prie kamerinių jaukių gamtos ir buities kampelių. Neramiuose minkštuose atvaizduose skamba vertybinis analitinis apmąstymas.

Daugiau – ČIA>

Filed under: Fotografijos istorija

Žaidžiant slėpynes su lavonu

Mūsų dėstytojas Jurijus Dobriakovas ir toliau dalinasi smagiais tekstais apie fotografiją. Skaitome naują tekstą.

…………….

Jis slepiasi kažkur atvaizdo gilumoje. Fotografinis atvaizdas pradeda egzistuoti man tada, kai nujaučiu jo buvimą ten. Kai įtariu, kad jis yra patalpintas į atvaizdą sąmoningai, dirbtinai,  kad jis yra akcentuojamas ir ekshibicionistiškai išstatomas, kad jis siekia užpildyti visą atvaizdo plotą ir žūtbūt atkreipti mano dėmesį į save, atvaizdas tampa dalimi to beribio atvaizdų srauto, kuriame kiekvienas atvaizdas niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito, ir kuriame nei vienas atvaizdas man nerūpi.

Nereikėtų suprasti nuorodos į lavoną tiesmukai. Nors šias mintis inspiravo pirmiausia nematomas plikai žmogaus akiai, bet įmanomas įžiūrėti daug kartų padidintoje nuotraukoje negyvas kūnas iš Michelangelo Antonionio filmo „Padidinimas“ („Blow-Up“), mano tekste jis veikia kaip metaforiška figūra, kaip fantomas. Tai – realybė anapus fotografinio atvaizdo, kažkas, kas niekada jam iki galo nepriklauso ir niekada nepasirodo akivaizdžia forma, bet persmelkia visą atvaizdą savo nematomu buvimu.

Senuose mėgėjiškuose Heloviną švenčiančių amerikiečių portretuose, surinktuose knygoje Haunted Air, nėra jokių tikrų numirėlių. Iš pirmo žvilgsnio šios nuotraukos atrodo nekaltai šmaikščios. Tačiau po šiuo nekaltumu slepiasi sunkiai paaiškinamas šiurpulys. Jį sukelia būtent tas su kaukių bjaurumu disonuojantis lengvabūdiškumas, kaukės ar kostiumo suteikiamas žaismingas anonimiškumas, pramogos forma į normalumo erdvę įrašytas nemalonus, šmėkliškas, nepadorus turinys. „Kauke, kas tu?“. Kauke šiuo atveju yra vieną kartą per metus į paviršių iškeliama atvirkštinė šio normalumo pusė, visa tai, kas „įprastu metu“ neturi vietos šio nekalto pasaulio paviršiuje – pavyzdžiui, juodaodžio (vergo) figūra, mirtis, išsigimimas. To pasaulio nebėra, jis pats tapo numirėliu; niekas nebedaro tokių nuotraukų. Mes galime atpažinti šias formas tūkstančiuose šiandien jaunų fotografų sukuriamų „šokiruojančių“, „transgresyvių“, „lynčiškų“ atvaizdų, tačiau šiuo atveju tai tėra tyčinis, kruopščiai suplanuotas bjaurumas, keistumas ar vaiduokliškumas. Atvaizdas yra išsunkiamas jo kūrėjo dar prieš būdamas sukurtas.

 Visas tekstas – ČIA>

Filed under: Fotografijos istorija, VDK_dėstytojų_darbai

Fotokraštutinumai: naudotas objektyvas už 428 tūkst. litų ir kartoninis „Ikea“ fotoaparatas

Arnoldas Lukošius: “Jei paklausime žvejo ir fotografo, kas tai yra žuvies akis, gauti atsakymai bus, švelniai tariant, skirtingi. Pasirodo, gerokai skiriasi ir tų dalykų vertė – žvejas žuvies akis kartu su galva ramia širdimi numes katei, o fotografas už gerą „žuvies akį“ gali sumokėti tiek, kiek kainuoja geras butas Vilniuje. Na, gerai, gal ir negali, tačiau Londono dėvėtų fotoprekių parduotuvėje pasirodęs 1970 m. „Nikon“ firmos pagamintas „žuvies akies“ objektyvas kainuoja būtent tiek! Sunerimusius dėl fotografijos meno brangumo skubame nuraminti – „Ikea“ netrukus pasiūlys fotoaparatus už atvirutės kainą.” Visą tekstą skaityk ČIA>

Filed under: Foto technika ir procesai, Fotografijos istorija

“Eastman Kodak” naujienos…

Kompanija “Eastman Kodak” pareiškė ketinanti nutraukti skaitmeninių fotoaparatų ir vaizdo kamerų gamybą.

Pranešama, kad gamyba bus mažinama laipsniškai per pirmąjį šių metų pusmetį. Kartu “Kodak” toliau vykdys garantinį jau išleistos produkcijos aptarnavimą, taip pat plės savo prekės ženklo licencijavimo programą ir ieškos licenciatų aparatams.

Nutraukus fotoaparatų gamybą, kompanijos veikla bus sutelkta į spausdintuvų, fotoaparatų priedų ir kroviklių gamybą, taip pat į nuotraukų spausdinimo paslaugas.

Kompanija “Kodak”, buvusi viena iš lyderių fotoaparatų ir fotojuostelių gamyboje 20-ojo amžiaus pabaigoje, pastaruosius kelerius metus išgyveno sunkius laikus. Dėl nemažų patirtų nuostolių kompanijos akcijos kaina šių metų pradžioje nukrito nuo 92 dolerių 1997 metais iki 47 centų.

Sausio 19 d. kompanija paprašė apsaugos nuo bankroto. “Kodak” pranešė, kad ji ir jos antrinės kompanijos paprašė apsaugos nuo bankroto pagal JAV bankroto kodekso 11 skyrių. Pagal šį skyrių numatomas laikinas bankrotas, tai yra kreditorių sąlygų nevykdymas išsaugant įprastą įmonės funkcionavimą.

Daugiau – skaityk ČIA> 
   

Filed under: Fotografijos istorija

Mirtis ir fotografija…

Tema sunki ir visada kelianti etikos problemas… Ar galima fotografuoti ir rodyti mirusio žmogaus kūną?

Palaikų fotografavimo tema dar kartą į pirmą planą iškilo karo su Iraku laikais, kai amerikiečių fotografai ir žurnalistai iš naujo susidūrė su problema, su kuria plūkėsi vykstant karui Vietname ir Somalyje: kaip iliustruoti tekstus? Radijo reportaže Davidas Leesonas, laikraščio “The Dallas Morning News” fotografas, aptarė civilių gyventojų aukų fotografavimo problematiką. Kalbėdamas apie vieną iš savo fotografijų jis pasakė: “Šis žmogus buvo nušautas, kai slėpėsi už savo automobilio rato. Kai priėjau prie mašinos, vyras jau buvo be veido. Fotografuoti tokius sužalojimus buvo neįprasta, todėl to ir nedariau”. Matyt, panašiai samprotavo ir kiti jo kolegos, nes amerikiečiai pamatė ne tokius drastiškus karo vaizdus nei europiečiai ar arabai.

 Visą tekstą skaityk ČIA>
O šiemet Niujorko tarptautinis fotografijos centras atidarė Weegee darbų retrospektyvą, pavadintą „Weegee: Mano darbas – žmogžudystės“.

Darbai – ČIA>

Filed under: Fotografai, Fotografijos istorija, Fotožurnalistika,

Talino fotografijos mėnuo „Magia Naturalis“

Marlo Pascual, Be pavadinimo, du skaitmeniniai atspaudai, 78,1 x 84,8 cm., 2010.

Marlo Pascual, Be pavadinimo, du skaitmeniniai atspaudai, 78,1 x 84,8 cm., 2010.

(Viešai) svarstyti apie fotografijos mediją darosi taip pat nesmagu kaip mėginti apčiuopti tikrovės ir kalbos santykį. Tačiau tokie svarstymai yra vienintelė galima gynyba prieš iš visų pusių puolančią sunkiąją fotografinių vaizdų artileriją. Žinoma, jais vaizdai nesunaikinami, tačiau per juos steigiama kritinė erdvė, leidžianti bent kiek šiuos vaizdus pažinti ir suprasti jų veikimo ir galios mechanizmus. Tad nenuostabu, jog fotografijos ar kameros pagalba sukurtų vaizdų (lens-based images) teorijos, festivaliai ir parodos savo skaičiumi sparčiai vejasi savo tyrinėjimo objektus.

Talino fotografijos mėnuo Magia Naturalis, vykęs spalio-lapkričio viduryje, kilo kaip dar vienas bandymas steigti ir apsibrėžti at-vaizdų permąstymo erdvę. Dar vienas, tačiau kitoks. Kitoks jau vien tuo, jog „vyksta Estijoje“ – pastebi festivalio meninė dirketorė Marge Monko: kritinė erdvė niekuomet nebūna neutrali (tokia erdvė apskritai neegzistuoja), nes visad brėžiama kažkuriame konkrečiame (tyrimų) lauke – geografiniame, socialiniame,  politiniame ar meniniame. Festivalio programoje specifinis estiškas kontekstas neliko nepastebėtas, tačiau nebuvo ir dirbtinai brukamas lyg solo partiją koncerte atliekantis negabus mokyklos direktoriaus sūnus. Į bendrą tyrimų lauką vietinis kontekstas buvo įtraukiamas dvejomis kryptimis: įaudžiant į globalesnį problematikos audinį arba, užsieniečių akimis žiūrint, egzotizuojant.

Kaip žinome, vien tai, kad fotografijos festivalis vyksta konkrečioje šalyje, nėra pakankama priežastis jam priskirti kritinės erdvės statuso – neretai foto festivaliai (nesąmoningai) sustiprina fotografinių vaizdų artilerijos gretas. Tad kokiu būdu Talino fotografijos mėnuo brėžia minėtos erdvės kontūrus? Dvi radikaliai skirtingos pagrindinės festivalio parodos pasiūlė du savarankiškus metodus: svarstyti ir veikti virš, anapus, aplink, tarp fotografijos arba sugrįžti į fotografinę tikrovę, žvelgiant į tai, kas joje (at)vaizduojama.

Visą tekstą skaityk ČIA>

Filed under: Fotografijos istorija, Parodos,

Edward Sheriff Curtis – etnografas ir fotografas. Fotografijų aukcione.

Internetinis aukcionas siūlo Edward Sheriff Curtis fotografijas. Pasidomėk ČIA>

Žiūrovas internete komentuoja aukcioną: Priceless! To think there may be a Taco Bell franchise today where these three horsemen are standing in the 4th photo, what a trade … reminds me the story of a white female anthropologist who picked up an old Navaho woman hitch-hicking on I-40, and after unsuccessfully trying to speak and engage the woman with small chat, the anthropologist gave her a box of chocolates and told her “go ahead, help yourself, I got them for my husband”. The old Navaho woman smiled and answered: “good trade”.

Beje, gražų šio autoriaus fotografijų albumą galite pavartyti kolegijos bibliotekoje – ČIA>
Kokios fotografijos parduodamos šiame aukcione – pasidomėk ČIA>

Filed under: Fotografai, Fotografijos istorija,

Naujoji Slovakijos fotografija

Lucia Nimcova

Lucia Nimcova

Iki spalio 29 dienomis „Vilniaus fotografijos galerijoje“ (Stiklių g. 4, įėjimas iš Didžiosios g. 19, Vilnius) veikia fotografijos paroda „Naujoji Slovakijos fotografija“.

Ši paroda  yra  dviejų organizacijos FOTOFO surengtų parodų – “Šiuolaikinė slovakų fotografija” (1999) ir “Jaunoji Slovakijos fotografija” (2001) –, kuriomis bandyta atskleisti medijos pokyčius po  devyniasdešimtųjų, tęsinys. Paroda  “Naujoji Slovakijos fotografija” siūlo apžvelgti šios šalies fotografijos situaciją, besikeičiančias formas, turinį, temas ir naudojamas technikas po 2000-ųjų.

Lyginant su praeitu dešimtmečiu, pastebima, kad fotografija vis dažniau pasirenkama autorių, kurie savęs nelaiko pirmiausia fotografais, tačiau kuriems ši medija yra svarbi savo idėjų išraiškos priemonė. Šis fenomenas glaudžiai susijęs su pagrindinėmis tendencijomis: autoriams nebėra svarbiausia formalus bei techninis vaizdo tobulumas (tam turi įtakos ir skirtingos meninės specializacijos bei išsilavinimas). Naudodami daugiausiai spalvotąją fotografiją, jie pristato socialiai angažuotas temas, susijusias su politika, ekonomika ar šiuolaikiniu gyvenimo būdu, ne retai renkasi Slovakijos praeities ir ateities, taipogi globalias pasaulio problemas.

Daugiau apie parodą – ČIA> 

Slovakijos meninės fotografijos draugija – ČIA>

Įvairios nuorodos apie Slovakijos fotografiją – ČIA>

Filed under: Fotografijos istorija, Parodos

IN FOCUS 2011 pristato filmų kolekciją apie žymiausius pasaulio fotografus


 Spalio 14 ir 21 dienomis tarptautinis fotografijos meno festivalis IN FOCUS kviečia į Nacionalinę dailės galeriją, kurios kino salėje bus rodomi trumpametražiai filmai (13 min.) iš prancūzų kolekcijos „Kontaktai“. Peržiūrą lydės kultūros kritiko, VDK dėstytojo Jurijaus Dobriakovo komentarai.

Dienraštis „Le Monde“ šią kolekciją apibūdino kaip tobulą būdą paaiškinti kaip dirba ir mąsto fotografai. Festivalyje šiais metais bus parodyti filmai apie Elliotą Erwittą, Henri Cartier-Bressoną Christianą Boltanskį, Andreas Gursky, Nan Goldin, Hilla ir Bernd Becherius, Jeffą Wallą, Nobuyoshi Araki, Hiroshi Sugimoto bei Wolfgangą Tillmansą.

 Kolekcija buvo sukurta bendradarbiaujant su organizacija KS Visions, Europos kultūros televizijos kanalu ARTE bei nacionaline „Jeu de Paume“ galerija (Paryžius) ir tapo pripažinti tarptautiniu mastu. Kiekviename iš filmų pristatomas vienas autorius, kuris atskleidžia savo kūrybos procesą ir jo subtilybes, mąstymo apie fotografiją būdą, jos ar jo pasirinkimą. Fotografai, komentuodami savo kontaktinius atspaudus, kontrolines fotografijas ir galutinį pasirinkimą, atskleidžia savo požiūrį į fotografiją ir jos esmę.

Ši kolekcija rodoma įvairiuose pasaulio muziejuose, galerijose, parodose, festivaliuose, meno akademijose, tarp kurių: Georges Pompidou centras Paryžiuje, Haselblado fondas (Švedija), Gugenheimo muziejus (Berlynas), galerija „Tate Mondern“ (Londonas), Ispanijos nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, fotografijos mugė „Paris-Photo“ ir aibė kitų. Ji taip pat pristatyta ir įvertinta Toronto, San Francisko, Monrealio ir kituose kino festivaliuose. Lietuvoje ji rodoma pirmą kartą.

Programa:

 I dalis

spalio 14 d. 18 val. 

Elliot Erwitt

Henri Cartier-Bresson

Christian Boltanski

Andreas Gursky

Nan Goldin

  II dalis

spalio 21 d. 18 val. 

Hilla ir Bernd Becher

Jeff Wall

Nobuyoshi Araki

Hiroshi Sugimoto

Wolfgang Tillmans

 Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos g. 22, Vilnius

Bilieto kaina: 5 Lt.

Daugiau informacijos:

www.kulturosmeniu.lt,

Filed under: Fotografijos istorija, Parodos,

Suasmenintas pasaulis: šiuolaikinė japonų fotografija Vilniuje

Yumiko Utsu

Yumiko Utsu

Tarptautinis fotografijos meno festivalis IN FOCUS rugsėjo 27 d. 18 val. kviečia į parodos „Suasmenintas pasaulis: šiuolaikinė japonų fotografija“ atidarymą, kuris vyks Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“. 17 valandą organizatoriai kviečia į susitikimą – ekskursiją po parodą su autoriais bei kuratore.

Ši nepaprastai įdomi paroda, remiama Japonijos fondo bei organizacijos „EU-Japan Fest“ – tai kelis metus trunkančio festivalio vadovės Eglės Deltuvaitės ir kuratorės Mikiko Kikuta bendradarbiavimo rezultatas.

Nepaisant Japoniją sukrėtusios nelaimės ir tebesitęsiančių sunkumų į Lietuvą atvyksta visi parodos autoriai. Shiogamos fotografijos festivalio ir tokių projektų kaip „Japonija Europos akimis“ bei „Tarp“ kuratorė Mikiko Kikuta čia pristato keturis menininkus: Daisuke Nakashima, Shinryo Saeki, Karen Sato ir Yumiko Utsu, kurie gimė tarp 80-ųjų ir 90-ųjų. Kaip rašo parodos idėjos autorė, tai karta, kuri užaugo po Japonijos ekonomikos sprogimo. Žmonės tapo turtingi, tačiau tuo pat metu prarado dalį tradicijų ir vertybių. Jaunimui buvo sunku rasti savo vietą, reikėjo naujų taisyklių ir požiūrio į gyvenimą, bet tai nebuvo lengva.

Daugiau – ČIA>

Filed under: Fotografijos istorija, Parodos

1_Aktualu

1_Dėstytojai

2_Studentai

3_ALUMNI

3_Skelbimai

Analoginė fotografija

Ekspozicija

Fotografai

Fotografija interjero dizaineriams

Fotografijos istorija

Fotografijos svetainės

Fotografijų redagavimas

Fototechnika / Fotoaparatas

Gamtos fotografija

Kinas / Video

Kompozicija

Konkursai

Kūrybinės strategijos

Lietuvos fotografija

Mados fotografija

Makrofotografija

Mokslo fotografija

Natiurmortas

Parodos

Partneriai

Peizažas

Piešimas

Portretas

Praktika / etnografinė

Praktika / urbanistinė

Reklaminė fotografija

Spalvotyra

Spaudos fotografija / Reportažas

Stop motion

Tekstai / Knygos

Šviesos valdymas

%d bloggers like this: