VDK taikomosios fotografijos katedros blogas

Lietuvė žurnalistė apdovanota kartu su „World press photo 2012“ laureatais

Italijoje vykusiame tarptautiniame žurnalistikos festivalyje vaizdo žurnalistės Bertos Tilmantaitės ir jos kolegos britų žurnalisto Tomo Hancock multimedijų  istorija „Upė teka atgal“ (angl. k. ‘The river runs back‘) internetinės žiniasklaidos kategorijoje (angl. k. The 2012 Digital Heretics Online Journalism Award)  laimėjo trečiąją vietą.
Kompanijos „Google“ remiamas apdovanojimas skirtas 2011 m. šešiems internete publikuotiems tiriamosios žurnalistikos darbams apdovanoti. Kartu su B. Tilmantaite finalistais tapo pasaulinio garso „Word Press Photo 2012“ multimedijos laureatai Elles Van Gelder ir Ilvy Njiokiktjien, italai fotožurnalistas Ruben Salvatori, žurnalistė Marianna Bruschi, ispanas fotožurnalistas Alvaro Laiz ir multimedijų specialistas Johnathan Zenti.

Apdovanojimas B. Tilmantaitei ir T. Hancock skirtas už įdomią istoriją, išsamų tyrimą, bei originalų pateikimą – teksto, filmuotos medžiagos, nuotraukų bei garso sintezę.
Žurnalistė B. Tilmantaitė dokumentinę  istoriją „Upė teka atgal“ sukūrė būdama Kinijoje, mokydamasi Tarptautinėje multimedijos žurnalistikos magistro studijų programoje Pekino užsienio studijų universitete. Video – viena žurnalistės baigiamojo darbo dalių, kuriai informaciją ir medžiagą ji rinko daugiau nei pusę metų.
B. Tilmantaitės darbe pasakojama apie Pekino upę Yongding, kuri tūkstančius metų buvo laikoma pagrindiniu Kinijos sostinės vadens šaltiniu. Dėl kritulių trūkumo ir itin spartaus, Kinijos ekonomiką kaip ant mielų pakėlusio pramonės vystymosi, dalis upės išdžiūvo – liko tik jos vaga.

Daugiau – ČIA>

Reklama

Filed under: Fotožurnalistika, Lietuvos fotografijos istorija

Tikiu, kad pasaulyje tikrai sumažėtų rimtų problemų, jei sugebėtume daugiau išgirsti. Fotografo A.Matuko darbų paroda

Gegužės 30 d., 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidaroma fotografo Arūno Matuko darbų paroda „Susikalbėjimai“.
„Tikiu, kad pasaulyje tikrai sumažėtų rimtų problemų, jei sugebėtume daugiau išgirsti, suprasti, atleisti ar bent jau susikalbėti. Tai nėra lengvas uždavinys. Sunkius Irano ir „dėdės Semo“ bandymus susikalbėti simbolizuoja pirmoji parodos fotografija. Komunikavimo genijus internetas radikaliai palengvinęs susikalbėjimus, deja, padidino ir susvetimėjimą. Todėl nudžiugau naujais savo potyriais fotografuojant pernai Australijoje, Naujoje Zelandijoje ir Tasmanijoje: žmonijos jaunesnieji broliai gyvūnai ir augalai laukia ir tikisi žmogaus įdėmesnio žvilgsnio!“, – taip savo parodą pristato autorius Arūnas Matukas.
Fotoparodoje eksponuojami 35 darbai, kuriuose autorius stengiasi perteikti potyrį, atsivežtą iš Australijos, Naujosios Zelandijos ir Tasmanijos, beieškant kontakto su šių tolimų ir egzotiškų kraštų flora ir fauna.
„Atėjusiems į Arūno Matuko fotografijų parodą „Susikalbėjimai“, aš pirmiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į kodinį šios parodos pavadinimą – „Susikalbėjimai“. Esu giliai įsitikinęs, kad kiekvienos meno srities ir jų tarpe fotografijos vertę nulemia tai, kaip autorius savo kūrinį sugeba profesionaliai mums pateikti ir kaip mes sugebame jį suvokti, į jį įsiklausyti ir su juo „s u s i k a l b ė t i“. Štai kur slypi tikrasis menininko – kūrėjo ir jo kūrybą priimančio žiūrovo santykis, tas būtinas dialogas, ta būtina dvasinė komunikacija ir abipusis ryšys“, – apie parodą rašo menotyrininkas Stasys Urbonas.

Paroda Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) veiks iki birželio 29 d.

Filed under: Lietuvos fotografijos istorija, Parodos

Žaidžiant slėpynes su lavonu

Mūsų dėstytojas Jurijus Dobriakovas ir toliau dalinasi smagiais tekstais apie fotografiją. Skaitome naują tekstą.

…………….

Jis slepiasi kažkur atvaizdo gilumoje. Fotografinis atvaizdas pradeda egzistuoti man tada, kai nujaučiu jo buvimą ten. Kai įtariu, kad jis yra patalpintas į atvaizdą sąmoningai, dirbtinai,  kad jis yra akcentuojamas ir ekshibicionistiškai išstatomas, kad jis siekia užpildyti visą atvaizdo plotą ir žūtbūt atkreipti mano dėmesį į save, atvaizdas tampa dalimi to beribio atvaizdų srauto, kuriame kiekvienas atvaizdas niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito, ir kuriame nei vienas atvaizdas man nerūpi.

Nereikėtų suprasti nuorodos į lavoną tiesmukai. Nors šias mintis inspiravo pirmiausia nematomas plikai žmogaus akiai, bet įmanomas įžiūrėti daug kartų padidintoje nuotraukoje negyvas kūnas iš Michelangelo Antonionio filmo „Padidinimas“ („Blow-Up“), mano tekste jis veikia kaip metaforiška figūra, kaip fantomas. Tai – realybė anapus fotografinio atvaizdo, kažkas, kas niekada jam iki galo nepriklauso ir niekada nepasirodo akivaizdžia forma, bet persmelkia visą atvaizdą savo nematomu buvimu.

Senuose mėgėjiškuose Heloviną švenčiančių amerikiečių portretuose, surinktuose knygoje Haunted Air, nėra jokių tikrų numirėlių. Iš pirmo žvilgsnio šios nuotraukos atrodo nekaltai šmaikščios. Tačiau po šiuo nekaltumu slepiasi sunkiai paaiškinamas šiurpulys. Jį sukelia būtent tas su kaukių bjaurumu disonuojantis lengvabūdiškumas, kaukės ar kostiumo suteikiamas žaismingas anonimiškumas, pramogos forma į normalumo erdvę įrašytas nemalonus, šmėkliškas, nepadorus turinys. „Kauke, kas tu?“. Kauke šiuo atveju yra vieną kartą per metus į paviršių iškeliama atvirkštinė šio normalumo pusė, visa tai, kas „įprastu metu“ neturi vietos šio nekalto pasaulio paviršiuje – pavyzdžiui, juodaodžio (vergo) figūra, mirtis, išsigimimas. To pasaulio nebėra, jis pats tapo numirėliu; niekas nebedaro tokių nuotraukų. Mes galime atpažinti šias formas tūkstančiuose šiandien jaunų fotografų sukuriamų „šokiruojančių“, „transgresyvių“, „lynčiškų“ atvaizdų, tačiau šiuo atveju tai tėra tyčinis, kruopščiai suplanuotas bjaurumas, keistumas ar vaiduokliškumas. Atvaizdas yra išsunkiamas jo kūrėjo dar prieš būdamas sukurtas.

 Visas tekstas – ČIA>

Filed under: Fotografijos istorija, VDK_dėstytojų_darbai

Jeano-Pierre’o Chapelle’io paskaita „Ar viską galima rodyti?”

2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Laisvasis universitetas (LUNI) kviečia į Prancūzų instituto Lietuvoje rengiamą žurnalisto Jeano-Pierre’o Chapelle’io paskaitą „Ar viską galima rodyti?”. Paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą. Renginys vyks Prancūzų institute, Didžiojoje g. 1, Vilniuje.

Pasaulio žiniasklaidoje nuolat diskutuojama ir polemizuojama apie nuotraukų publikavimą ir vaizdo medžiagos sklaidą: Ben Ladeno mirties, Dominique‘o Strauss-Kahno suėmimo ir kitais atvejais. 

Vienos fotografijos įamžino siaubingus stichinių nelaimių ištiktų šalių vaizdus (2004 m. gruodžio ir 2011 m. kovo cunamių), žmonių ir karų žiaurumą (koncentracijos stovyklų išvadavimą 1945 m., napalmo bombas Vietname, rugsėjo 11 d. teroro aktus Niujorke). Yra fotografijų, kurios sukėlė užuojautą ir solidarumo jausmą bado, etninių karų, žemės drebėjimų aukoms. Taip pat fotografijų, kurios išlieka atmintyje kaip sugrąžintos brolystės ženklas (Mitterand‘as ir Kohlis susikibę rankomis Douaumont‘e 1984 m. rugsėjo 22 d.).

Svarstant, publikuoti fotografiją ar ne, redakcijose keliami rimti klausimai. Multimedijų žiniasklaidoje atsakomybė už vaizdą yra pati didžiausia, didesnė nei už straipsnį.

Jeanas-Pierre‘as Chapelle‘is, didžiausiu tiražu leidžiamo Prancūzijos dienraščio „Ouest-France“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, atsakingas už deontologijos normų laikymąsi, kalbės apie kiekvieną dieną redakcijoje priimamus sprendimus: ar viską reikia rodyti? Kasddieniame savo darbe lektorius vadovaujasi keturiais principais: pasakyti, bet nepakenkti; parodyti, bet nešokiruoti; paliudyti, bet nepulti; paviešinti, bet nesmerkti.

Filed under: Fotožurnalistika, Vieša paskaita / diskusija

Vilniaus fotografijos galerijoje iki birželio 2 d. – „Nepublikuotos Vytauto Kernagio fotografijos 1994–2005 m.“

„Atradau pluoštą užmirštų Vytauto fotografijų. Dalis jų buvo panaudota, tačiau kai kurios taip ir neišvydo dienos šviesos. Artėjant Vytauto gimimo dienai norėjosi jį prisiminti ir tokiu būdu simboliškai pagerbti“, – sakė S. Paukštys.

Fotomenininkas prisiminė V. Kernagio prašymą padaryti nuotrauką, kurią jis galėtų panaudoti nestandartinei vizitinei kortelei, kuri labiau priminė atvirutę. „Atėjęs nusifotografuoti jis paprašė dviejų variantų: vieno rimtesnio, kur jis pozuoja su juodu paltu ir gitara, o kito – žaismingesnio, ten maestro pasipuošęs indėniškomis plunksnomis“, – prisimena parodos autorius ir nusijuokia – draugams jis dalino tas atvirutes, kuriose jis – indėnas, o rimtesnes – oficialesniems kolegoms.

Paklaustas apie tai, kaip sekėsi dirbti su maestro, menininkas užsiminė, kad V. Kernagis visuomet pats žinodavo ko nori, todėl prieš kameras jis jautėsi puikiai.

Visas tekstas – ČIA>

Filed under: Fotografai, Lietuvos fotografijos istorija, Portretas, ,

Fotoaparatas aukcione Vienoje parduotas už rekordinę 2,16 mln. eurų sumą

1923 metais gamintas „Leica“ markės fotoaparatas aukcione Vienoje parduotas už rekordinę 2,16 mln. eurų sumą.

Tiek pinigų iki šiol nebuvo paklota nė už vieną retą fotoaparatą. Ligšiolinis rekordas yra už fotoaparatą sumokėti 1,32 mln. eurų, praneša agentūra AFP.

Beveik 90 metų amžiaus „Leica“ fotoaparatą įsigijo anonimu panoręs likti asmuo. Už fotoaparatą prieš aukcioną buvo tikimasi gauti tik 600–800 tūkst. eurų, o pradinė jo suma buvo 300 tūkst.

Daugiau – ČIA>
.

Filed under: Foto technika ir procesai

Pavasario mados: kaip pasidaryti fotografiją ant audinio

Paveikslėlis

Vasara suteikia daugiau galimybių ir nuotaikos pasipuošti – ir fotografija gali čia pasitarnauti kaip dekoracija. Griebk marškinius, pagalvę ar bet ką kitą – dar pridėk kantrybės – ir vualia : štai kas gaunasi – žiūrėk ČIA>

Paveikslėlis

Filed under: Uncategorized

Kilnojama meno albumų kolekcija ART

Prancūzų instituto Lietuvoje mediateka surinko naują meno albumų kolekciją „Art“, kurią sudaro 67 leidiniai apie šiuolaikinę kūrybą bei kultūrinį paveldą. Sakoma, kad gamtoje susitinka visi skoniai. Mene – taip pat.
Pirmą kartą kilnojamas fondas įsikurs Vilniaus Dailės akademijos bibliotekoje.

Nakties Paryžiuje Brassaï visiems laikams užfiksavo paslaptingą Prancūzijos sostinės gyvenimą naktį. Susipažinkite su šiuo fotografu siurrealistu ir su daugeliu kitų fotografijos meno kūrėjų.

Tie, kas domisi architektūra, ras gerą dešimtį leidinių, tarp kurių puikuojasi gausiai iliustruota šiuolaikinės Prancūzijos architektūros panorama (Dominique Rouillard Šiuolaikinė architektūra ir istoriniai paminklai: Prancūzijos pastatų gidas nuo 1980 m.). Marco Casamonti sudarytas albumas apie Jeano Nouvelio kūrybą supažindins arba leis iš naujo atrasti vieną novatoriškiausių tarptautinio lygio architektų.

Ypatingas dėmesys skiriamas ir šuolaikiniam menui: Marcel Duchamp, Christian Boltanski, Philippe Starck ir kt. Nuo 1980 m. tarptautinį pripažinimą pelnęs Philippe Starck yra vienodai žinomas ir kaip interjerų, ir kaip masinės gamybos plataus vartojimo daiktų kūrėjas. „Grožį – kultūros sąvoką, mes turime pakeisti gėriu – humanistine sąvoka“, mąsto jis. Albume Starck trys autoriai – Ed Mae Cooper, Pierre Doze ir Elisabeth Laville – pasakoja apie kūrybinį dizainerio kelią.

Dekoratyvinių menų sritis vienija puošyba besirūpinančius interjero architektūros ir dekoravimo meistrus. Catherine Lepdor albumas Eugene Grasset, 1845-1917. Menas ir ornamentika skiriamas šiam iškiliam XIX a. pabaigos grafinio ir dekoratyvinio meno novatoriui.

Meno istorijos baruose – leidiniai apie meno laikotarpius (Viduramžiai, Renesansas), tam tikrą temą (Paryžietė) arba meno kryptį (Art Nouveau).

Mada – tekstilė – prabanga: tarp kostiumui, siuvinėjimui, žinomiems kostiumo dizaineriams skirtų leidinių – Thierry-Maxime’o albumas Jeano Paulio Gaultier mados planeta nuo gatvės iki žvaigždžių, kuriame 500 fotografijų pasakoja apie 35 dizainerio kūrybos metus.

Visai nenustebsite tapybos kategorijoje aptikę impresionistus, Picasso arba Van Goghą, bet sklaidydami Rodolphe‘o Repetti sudarytą leidinį Odilon Redon: svajonių princas maloniai pasinersite į onirinį, mistinį ir mažai žinomą Odilono Redono pasaulį.

Pagaliau, kalbant apie skulptūrą, negalima nepaminėti Auguste’o Rodino. Knygoje Auguste Rodin meno istorikė Jane Mayo Roos analizuoja skulptoriaus kūrinius ne tik socialiniame, istoriniame, bet ir nuo jo kūrybos neatsiejamame biografiniame kontekste.

Leidiniai į namus neišduodami.

Gegužės 7 – birželio 30 d.
Vilniaus Dailės akademijos biblioteka
Maironio g. 6, Vilnius

Filed under: 3_Skelbimai

Horst Faas, karo fotografą prisimenant…

Mirė legendinis karo fotografas, Pulitzerio premijos laimėtojas Hors Faas.  Jam buvo 79 metai… Jo drąsa ir drąsios nuotraukos ČIA>

Filed under: Fotografai, Fotožurnalistika,

Pirmieji spinnerio bandymai

Pirmi kolegijos spinnerio bandymai – dėkojame už linksmus vaizdus Dominykui!

Filed under: Foto technika ir procesai, VDK_studentai

1_Aktualu

1_Dėstytojai

2_Studentai

3_ALUMNI

3_Skelbimai

Analoginė fotografija

Ekspozicija

Fotografai

Fotografija interjero dizaineriams

Fotografijos istorija

Fotografijos svetainės

Fotografijų redagavimas

Fototechnika / Fotoaparatas

Gamtos fotografija

Kinas / Video

Kompozicija

Konkursai

Kūrybinės strategijos

Lietuvos fotografija

Mados fotografija

Makrofotografija

Mokslo fotografija

Natiurmortas

Parodos

Partneriai

Peizažas

Piešimas

Portretas

Praktika / etnografinė

Praktika / urbanistinė

Reklaminė fotografija

Spalvotyra

Spaudos fotografija / Reportažas

Stop motion

Tekstai / Knygos

Šviesos valdymas

%d bloggers like this: