VDK taikomosios fotografijos katedros blogas

Neapčiuopiama riba, skirianti gyvenimą ir mirtį – fotografijų parodoje

Vilniaus „Vartų” galerijoje surengta 54 metų tapytojo ir fotomenininko V.Ilčiuko paroda „Pleneras” dvelkia artėjančiomis Vėlinėmis. (Daugiau apie parodą – ČIA>)

Prieš penkiolika metų sukėlęs diskusijas savo mirštančio tėvo fotografijomis jis ir toliau tyrinėja neapčiuopiamą ribą, skiriančią gyvenimą ir mirtį.

„Pasauliui nežinoma močiutė – mano atskaitos taškas, nuo kurio kartu su vaikyste prasideda kelias į pažinimą, kūrybą, Lietuvos kultūrą.

Pastaroji taip pat kol kas yra nematoma vertinant pasaulio masteliu”, – apie parodoje pristatomas „Slėpynių” nuotraukas kalbėjo V.Ilčiukas.

Dauguma fotografijų darytos per V.Ilčiuko senelės šimtąjį gimtadienį, viena – po mirties. Kai kurios jau eksponuotos netikėtoje vietoje – laidojimo rūmuose per senelės laidotuves.

– Ar tiesa, kad buvote sumanęs į galeriją atgabenti ir karstą? – paklausiau fotomenininko V.Ilčiuko.

– Tai būtų buvę kiek šiurkštoka. Ateina žmonės su gėlėmis, o čia. (Juokiasi.) Todėl sumanymo atsisakiau. Kita vertus, man dažnai norisi, kad parodose būtų ir tikrų dalykų.

Dabar daugelis menininkų stengiasi kurti labai technologiškus darbus, kurie yra tik intelektualūs žaidimai.

Todėl toks paprastas objektas kaip atviras karstas su šalia stovinčiu dangčiu gali būti ir labai prasmingas. Kaip priminimas, kad laikas nustoti skraidyti įsivaizduojant, kad sukūrei tikrus stebuklus.

Daugiau skaityk ČIA>

Filed under: Fotografai, Lietuvos fotografijos istorija

Vieną Žemės dieną stebi ir įamžina visas pasaulis: 2011.11.11

Prisijunk ir tu, nes esi vienas iš mūsų, esi Žemės Žmogus!

Daugiau – ČIA>

Filed under: 3_Skelbimai, Kūrybinės strategijos,

Fotožurnalistika. Vaizdo jėga.

 

Dėkojame Ievai už nuorodą.

Filed under: Fotožurnalistika

Šeimyninės nuotraukos. „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“

Kęstučio Grigaliūno instaliacija „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“ kalba apie patį sunkiausią kankinimo būdą – kankinimą ilgalaike nežinomybe. Kūrinys kilo apmąstant Lietuvos karininkų šeimų likimus, sulaužytus po Rusijos kariuomenės įsiveržimo 1940 metais. Išblaškyti ir atskirti artimieji nugyveno ištisus gyvenimus negalėdami vieni su kitais pasimatyti ar net susižinoti.

Mįslingi dingimai, nepatikimos nuogirdos, suėmimai, klaidinimas, mirtys, trėmimai, nuolatinis bėgimas, slapstymasis, spąstai, jauku paversti vaikai, negalėjimas pasitikėti absoliučiai niekuo, tylos kapas, gyvenimas esant taikiniu, metų metus trukusi visuotinė nežinia – tai visos kartos kasdienė realybė, į kurią siūlo įsigilinti menininkas.

Instaliacijoje pristatomas iš archyvų surinktų Lietuvos karininkų (leitenantų, kapitonų, majorų, pulkininkų ir generolų) šeimyninių nuotraukų prieš nelaimes rinkinys. Po kiekviena jų surašyti patirtų represijų faktai. Ant priešingose pusėse esančių sienų eksponuojamos nesusisiekiančios moterų ir vaikų portretų grupės. Kaip ir gyvenime, artimieji pristatomi atskirti. Vyrų, tėvų, mylimųjų – buvusių Lietuvos karininkų – portretai su archyvine medžiaga sudėti į segtuvus. Lankytoja/s, turinti/s pakankamai ryžto, gali skaityti gyvenimo aprašymus ir įsitikinti, kad kūrinio simbolinis ir emocinis krūvis yra paremtas daugybe tikrų labai skaudžių istorijų.

Daugiau – ČIA>

Filed under: Lietuvos fotografijos istorija, Portretas,

Elektros lempučių muzika ir kitokia „audiovizualika“

Festivalio „Gaida“ klubas

Spalio 21–29 dienomis Vilniuje vyksta XXI tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“. Jo metu ŠMC skaitykloje spalio 25 ir 26 dieną vyks du pokalbiai apie naująją muziką ir jos sąsajas su kitais menais.

Spalio 26 d., trečiadienį, 17 val.

Elektros lempučių muzika ir kitokia „audiovizualika“

Pokalbyje apie audiovizualinį meną dalyvaus „Gaidos“ fringe projektų autoriai: muzikantas ir vizualiųjų menų propaguotojas Michaelis Vorfeldas (Vokietija), kompozitoriai Egidija Medekšaitė ir Marius Salynas bei videomenininkas Lukas Miceika. Pokalbį moderuos menotyrininkas Tautvydas Bajarkevičius.

Tą patį vakarą 21 val. ŠMC bus rodomas Michaelio Vorfeldo audiovizualinis performansas „Elektros lempučių muzika“, kur garsą generuoja elektros lemputės ir aktyvuojami elektros įrenginiai.

Spalio 28 d., penktadienį, 21 val. įvyks jungtinio kompozitorių Egidijos Medekšaitės, Mariaus Salyno, videomenininkų Luko Miceikos, Rüt Rüt, Gedimino Gelgoto Naujų idėjų orkestro NIKO ir DJ Partyzanų projekto „ReMix /ReMax“ premjera, kuriame skambės garsių 20 amžiaus kompozitorių (Iannio Xenakio, Briano Ferneyhougho, Terry Riley‘o, Philipo Glasso, Mindaugo Urbaičio ir kitų) kūrinių remiksai.

Filed under: Vieša paskaita / diskusija

Viena šimtoji sekundės

Filmą žiūrėk ČIA>

Rusiška filmo versija su autorės prisistaymu – ČIA>

O ČIA> skaitome diskusiją apie žurnalistinę etiką.

Dėkojame Mindaugui už prasmingą nuorodą.

Filed under: Fotožurnalistika

V.Ilčiuko fotografijų paroda “Vartų” galerijoje

Iki lapkričio 5 d. galerijoje „Vartai“ (Vilniaus 39, LT-01119 Vilnius) vyksta Vidmanto Ilčiuko paroda „Pleneras“. Parodos kuratorė – VDK dėstytoja, menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

Vidmantas Ilčiukas – vienas iš konceptualių, savitą braižą ir temas turinčių fotografų, kurio kūryba – ir žinoma, ir nepažinta. Spalio 12 d. galerijoje VARTAI atidaromoje V. Ilčiuko personalinėje parodoje „Pleneras“ pristatomi 2003‑11 metais sukurti darbai, kuriuos vienija mąsli, egzistencialistinė nuotaika ir keistas, savireflektyvus humoras.  V. Ilčiuko kūrybą ženklina kontrastai, autorius tarsi mindžioja ribą tarp gyvenimo ironijos ir to, kas trapu, žmogiška, tačiau kartu amžina.

„Pleneras“ – antroji Vidmanto Ilčiuko personalinė paroda galerijoje „Vartai“. Jos pavadinimas žymi ne malonios kūrybinės išvykos į gamtą rezultatų pristatymą, bet  menininko žiūrėjimo į aplinką būdą, bandymą užčiuopti jos kaitos pulsą, laiko ir žmogaus paliktus įspaudus.  Tačiau tame jokios lyrikos – vienu metu autorius yra  ir stebėtojas, ir  pats šią poziciją ironizuoja.

Fotografijų serijoje „Miestas“ (2003-04) V. Ilčiukas fiksuoja Vilniaus senamiesčio architektūros atspindžius, pagautus purvinuose viešojo transporto stotelių, langų stikluose ir kitokiuose blizgiuose paviršiuose. Tai aliuzija į Franzo Kafkos apsakymo „Pataisos darbų kolonijoje“ motyvą, kai pasmerktajam ant nugaros rašomas nuosprendis, o stebėtojai skaito jį būdami kitapus stiklinės sienos. Klampioje tamsoje skendinčios Vilniaus gatvės ir skersgatviai su išblukusia architektūra, minkšti kontūrai ir duslios spalvos bei brutalūs stikle išraižyti įrašai bei grafitai – tai laike įkalinto miesto  nugaros paviršius.

Daugiau skaityk ČIA>

Filed under: Lietuvos fotografijos istorija

Budėjimas F aukšte bei lofto studijoje

Kiekvieną savaitę randame F aukšto skelbimų lentoje žalią lapą, kuriame – budinčių studentų pavardė ir telefonų numeriai. (Visa tai gali matyti ir tie, kurie priėmė siųstą iš “Google documents” TF budėjimo grafiką kaip dokumentą, kurį galima matyti savo pašto dėžutėje). Kiekvienam budinčiam priskirta auditorija. Darbo grafikus ant studijų durų budintys studentai pakabina patys, juos pasiimti galima administracijoje. Šį semestrą budi pirmakursiai.
Budintis studentas rūpinasi:
F1 auditorijoje patikriname, ar yra ir ar veikia visos keturios Falconeyes blykstės. patikriname, ar veikia šių blyksčių paleidėjas, ar veikia pilotinės lempos. Patikrina, ar tvarkingai naudojami fonai (3 vienetai). Patikrina, ar veikia skeneris ir kompiuteris. Taip pat patikrina, ar studijoje yra visi jai priklausantys daiktai – blyksčių priedai, skenerio priedai, kompiuterio pelė. Patikrina, ar veikia internetas, taip pat – ar kompiuterio darbastalis neužterštas anoniminiais failais. Kiekviena grupė turi turėti savo vardo aplanką ir jame saugoti failus, kuriuos kiekvienas studentas talpina į savo pavarde pavadintą aplanką. Studijoje prie durų turi būti kojoms valyti skirtas kilimėlis.
Patikriname stalčius ir lentynas – o rastas šiukšles bei pelijančius natiurmortus išmetame. F1 auditorijoje turi būti ir 3 ARRI lempos (veikiančios)

F2  auditorijoje patikriname, ar veikia kompiuteris ir projektorius. Patikriname, ar veikia internetas, taip pat – ar kompiuterio darbastalis neužterštas anoniminiais failais. Kiekviena grupė turi turėti savo vardo aplanką ir jame saugoti failus, kuriuos kiekvienas studentas talpina į savo pavarde pavadintą aplanką.Taip pat tokį aplanką savo failams turi turėti dėstytojai. Anoniminiai failai bus talpinami į karantino aplanką, iš kurio, užsipildžius kompiuterio kietajam diskui, bus trinami. Patikrinama, ar yra kompiuterio pelė, pelės kilimėlis, kolonėlės ir projektoriaus pultelis.

F 3 auditorijoje patikriname, ar užtenka chemikalų, ar švarios vonelės, ar atiduoti sunaikinimui panaudotų chemikalų talpos, jeigu jos pilnos. Ar yra guminių vienkartinių pirštinių, popierinių rankšluoščių, ar gerai uždangstyti langai, ar veikia visi didintuvai bei raudonos šviesos lempos. Laboratorijoje turi būti 2 veikiantys didintuvai.

F4  auditorijoje patikrinama, ar veikia kompiuteris ir projektorius, ar yra kompiuterio pelė ir projektoriaus pultelis, ar veikia internetas.

F 5 auditorijoje patikriname, ar yra visos 3 Hensel lempos, stovai, gervė. Atšvaitas, fonai. Studijoje prie durų turi būti kojoms valyti skirtas kilimėlis. Patikriname stalčius ir lentynas – o rastas šiukšles bei pelijančius natiurmortus išmetame.

Falconeyes lofto studija –  auditorijoje patikriname, ar yra ir ar veikia visos 4 Falconeyes lempos, blyksčių paleidiklis kilnojamas stovas su fonais.

Todėl visi nuolatos patikrinkit, ar užsirašantieji daro tai teisingai – braukiam tuos, kurie neužsirašo savo kurso, grupės, telefono numerio (atrodo, smulkmena, bet pastoviai atsiranda kažkokių nesklandumų, ir neaišku, kam skambint… Patikrinkit, ar tuo metu dirba tas, kas užsirašo – nes praktiškai kasdien tenka susidurti su atvejais, kai užsirašęs darbui studentas nedirba… Išnaudokit laiką racionaliai – ir jeigu pasikeitus aplinkybėms, negalite dirbti tuo laiku, kuriuo užsirašėt, įspėkit budinčius arba Aureliją, kad iš grafiko išbrauktų. Radus nenaudojamą studiją, tuo metu užsirašęs studentas bus kiek nubaustas – negalės naudotis šia studija dvi savaites.

Patikriname, ar yra pakabinti auditorijų  užimtumo grafikai, o jeigu tai nėra padaryta, pakabiname juos ir stebime, ar jie teisingai pildomi. Neturi būti paliekamos vienos valandos pertraukos tarp rezervuoto laiko. Vienam studentui vieną dieną gali būti rezervuota ne daugiau nei trys valandos darbo laiko. Stebime, ar visi grafiką pildantys studentai užrašo savo telefono numerius, ar po darbo palieka tvarkingą studiją.  Svarbu, kad paskutinis dirbantis studijoje fotografas suvyniotų ir pakabintų ant blyksčių elektros laidus – taip garantuosime, kad valytoja, vakare valydama grindis, neužklius ir nenugriaus lempų…Šildymo sezonu stebime, ar ant auditorijose esančių radiatorių negalima išsikepti kiaušinienės. Jei taip – išjunkime radiatorių arba sumažinkime jo šilumos galią.Koridoriuje esančią veidrodžio šviesą naudokime tik tada, kai ji reikalinga.Stebėkime, kas vyksta skelbimų lentoje – nukabinkime seną, neaktualią informaciją, patikrinkime, ar pakabinti tvarkaraščiai. Pasiūlykite, ką vertingo galime ten pakabinti. Pirmadienį bibliotekoje teiraujamės šviežio  “7 meno dienos” savitraščio ir jeigu ten yra tekstai, susiję su fotografija, atšviečiame juos (tai gali padaryti bibliokininkė Dalia arba Aurelija), pakabiname sklebimų lentoje. Pasirūpiname, kad ten kabėtų nepsenęs fotografijos parodų su datomis ir adresais sąrašas.Tualetuose esančią šviesą gesinkime, jeigu ji nereikalinga. Vėdinkime F aukšto koridorių atidarydami duris į kiemą, jeigu lauke nėra šalta. Stebėkime, ar kieme nėra šiukšlių, surinkime jas, jeigu jų randame.Ir pasirūpinkime laisvalaikiu – gal verta kokį vakarą suorganizuoti kokią filmo peržiūrą ar kažką smagaus?  Mūsų laisvalaikis ir gera nuotaika – visų mūsų reikalas 🙂

Filed under: 3_Skelbimai, VDK_studentai

Edward Sheriff Curtis – etnografas ir fotografas. Fotografijų aukcione.

Internetinis aukcionas siūlo Edward Sheriff Curtis fotografijas. Pasidomėk ČIA>

Žiūrovas internete komentuoja aukcioną: Priceless! To think there may be a Taco Bell franchise today where these three horsemen are standing in the 4th photo, what a trade … reminds me the story of a white female anthropologist who picked up an old Navaho woman hitch-hicking on I-40, and after unsuccessfully trying to speak and engage the woman with small chat, the anthropologist gave her a box of chocolates and told her “go ahead, help yourself, I got them for my husband”. The old Navaho woman smiled and answered: “good trade”.

Beje, gražų šio autoriaus fotografijų albumą galite pavartyti kolegijos bibliotekoje – ČIA>
Kokios fotografijos parduodamos šiame aukcione – pasidomėk ČIA>

Filed under: Fotografai, Fotografijos istorija,

Lytro – fotografuok, negalvodamas apie tai, kas turi būti ryšku…

Suki galvą, kas turi būti ryšku nuotraukoje? Lytro siūlo tuo nebesirūpinti, kol spaudžiate fotoaparato mygtuką:

Pasivaikščiok po nuotrauką, keisdamas jos ryškumo vietas – ČIA>

Filed under: Foto technika ir procesai, Fotografijų redagavimas,

1_Aktualu

1_Dėstytojai

2_Studentai

3_ALUMNI

3_Skelbimai

Analoginė fotografija

Ekspozicija

Fotografai

Fotografija interjero dizaineriams

Fotografijos istorija

Fotografijos svetainės

Fotografijų redagavimas

Fototechnika / Fotoaparatas

Gamtos fotografija

Kinas / Video

Kompozicija

Konkursai

Kūrybinės strategijos

Lietuvos fotografija

Mados fotografija

Makrofotografija

Mokslo fotografija

Natiurmortas

Parodos

Partneriai

Peizažas

Piešimas

Portretas

Praktika / etnografinė

Praktika / urbanistinė

Reklaminė fotografija

Spalvotyra

Spaudos fotografija / Reportažas

Stop motion

Tekstai / Knygos

Šviesos valdymas

%d bloggers like this: