VDK taikomosios fotografijos katedros blogas

OLYMPUS 35DC

Parduodu mylimą tolimatį fotoaparatą OLYMPUS 35DC. Vienas geriausių japoniškų tolimačių su F Zuiko 40/1,7 objektyvu. Gerame stovyje su 49mm filtru ir dirželiu. Vilnius, su galimybe nemokamai pristatyt į Uteną, Kupiškį ar Panevėžį. 240 Lt. Rašyti privačias žinutes ar 8 625 65107 (Eglė).

Reklama

Filed under: 3_Skelbimai

Pinhole strategijos

Pinhole nepaliauja stebinti… Pinhole – lagaminas – ČIA>

Važiuoja ratais – ČIA> ir dar – ČIA>

Spėk, kiek kainuoja tokia knygos viršeliu pasipuošusi pinhole kamera? Skaityk ČIA> arba pasidaryk pats.

Filed under: Foto technika ir procesai, , ,

Ištikimi fotografijai…

Tik nusprendę pasidaryti tatuiruotę žmonės žino, kaip sunku apsispręsti, renkantis paveikslėlį, kuris puoš kūną visą gyvenimą…

Fotografui  Julio César Assis apsispręsti nebuvo sunku – jis tikras Canon fanas. Ne tik jis, bet ir jo draugas sugalvojo įrodyti savo ištikimybę fotografijai – pasipuošė diafragmos simboliu… Kaip tai atrodo – žiūrėk ČIA>

Filed under: Fotografai,

Fotografo teisės. Naudinga žinoti…

Baltos spalvos balansui nustatyti naudojamos kortelės gali būti naudingos ir dėl kito – jei kažkam nepatinka, kad fotografuojate viešoje vietoje, galite duoti jam paskaityti ant kortelių kitos pusės surašytus teisinių aktų teiginius, ginančius fotografo teises.

Išsamiau apie tai – ČIA>

Dar kelios svetainės, kuriose gausu informacijos apie fotografuojančio žmogaus teises:

Filed under: Foto technika ir procesai, Fotožurnalistika, ,

Mirė Skirmantas Valiulis – žmogus legenda…

Eidamas 73-uosius metus, penktadienį mirė Skirmantas Valiulis – fotografijos, televizijos ir kino kritikas, menotyrininkas, daugelio įvairių publikacijų kino, fotografijos ir TV klausimais autorius Lietuvos laikraščiuose ir žurnaluose.

Mūsų kolegijai tai tikrai skaudi netektis – antro kurso fotografai prisimena spalvingas fotografijos istorijos paskaitas, kurias skaitė S.Valiulis. Tikėjomės susitikti su juo ne viename seminare… Deja, laikas negailestingas. Kai kurie žmonės – tarsi paminklai – tokie ryškūs ir reikšmingi, kad nesusimąstome, kad laikas ir istorija pakeičia kartas, pasiima žmones ir visada tai atsitinka ne laiku, per anksti…

Liūdime, ilgėsimės, nepamiršime…

S.Valiulis pašarvotas šv.Jonų bažnyčioje. Karstas išnešamas sekmadienį, 14.00 val.. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse, menininkų kalnelyje.  Ateikime pagerbti, palydėti į paskutinę kelionę žmogaus, kuris Lietuvos fotografijos pasaulyje paliko tikrai reikšmingą, gyvą, nepaprastai spalvingą pėdsaką. 12.00 val. galime susitikti prie šv. Jonų bažnyčios, kad galėtume pabūti kartu.

Skirmantas Valiulis gimė g. 1938 m. spalio 22 d. Gražaičiuose (Šiaulių apskritis). 1957 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, 1965 m. – Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1974 m. S. Valiulis buvo Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros (nuo 1991 m. – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas), Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, skaitė televizijos, kino, žurnalistikos teorijos bei praktikos kursus. 1989-1991 m. ėjo Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininko, 1990-1992 m. – Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigas. S. Valiulis – ilgametis Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, LR Kultūros ministerijos Kino ir fotografijos ekspertų komisijų, Kultūros ir meno tarybos narys. 1986 metais pasirodė pirmoji S. Valiulio knyga, kuri buvo skirta aktoriui Regimantui Adomaičiui. 2002 ir 2006 dauge su fotografu ir fotografijos istoriku Stanislovu Žvirgždu parašė knygos „Fotografijos slėpiniai“ dvi dalis. 2006 metais parengė tris Balio Buračo fotografijų knygas.

Daugiau – ČIA> ir ČIA>

Žmogus legenda…

Filed under: Lietuvos fotografijos istorija,

Jurij Dobriakov: fotonostalgija

Kas skatina mus (kalbu apie septyniasdešimtųjų pabaigoje – pirmojoje aštuoniasdešimtųjų pusėje gimusiųjų kartą) jausti keistą bendrumą? Dažnai užtenka pokalbyje paminėti kelis raktažodžius iš vaikystės ar paauglystės, kad akimirksniu rastum su pašnekovu bendrą kalbą. Tarsi visi kadaise vaidinome tame pačiame milžiniško masto spektaklyje, kurio dekoracijoms ir dabar neretai jaučiame nostalgiją, ir kurį suvokiame kaip kažką, kas mus vienija ir daro panašiais. Minėtą nostalgiją lydi ir savotiškas prarasto tikrumo jausmas.

Be abejo, galima būtų šį reiškinį paaiškinti paprastai: kadangi vėlyvojo sovietmečio realybė buvo normuota ir standartizuota, o galimų patirčių spektras buvo gana siauras, beveik kiekvienas iš mūsų neišvengiamai patyrė daugelį tų pačių dalykų (žaislų, maisto, viešojo gyvenimo ritualų). O kadangi tų dalykų buvo mažai, mes vertinome juos labiau, nei analogiškus dalykus vertina prie įvairovės ir pertekliaus pripratę šiandieniniai vaikai ir paaugliai. Kitaip tariant, mus, paskutinę sovietmečiu augusią kartą, didele dalimi vienija panaši vaikystės patirtis, kuri radikaliai skiriasi nuo dabarties realybės ir dažnai (sąmoningai ar pasąmoningai) veikia kaip mūsų vertinimų atspirties taškas.

Viena vertus, toks aiškinimas yra teisingas. Neįmanoma paneigti panašių vaikystės patirčių egzistavimo. Mes tikrai esame keistas atvejis: gimę ir augę viename pasaulyje, dabar gyvename visiškai kitame. Ir ta lūžio patirtis, ko gero, iki šiol yra pamatinis mūsų pasaulio suvokimo elementas.

Kita vertus, problema slypi kitur. Kiek ši patirtis yra iš tiesų mūsų tiesioginė patirtis? Ką mes iš tikrųjų atsimename, o ką tik manome, kad atsimename? Kiek šis tariamas bendrumas yra mūsų viduje, o kiek – išorėje? Kitais žodžiais: ar egzistuoja veiksnys, kuris klastoja mūsų prisiminimus ir tokiu būdu konstruoja mūsų kolektyvinę tapatybę kaip fantaziją?

Taip. Tas veiksnys – fotografija. Tiksliau, mūsų vaikystės periodo fotografija. Pradėjau galvoti apie tai, kai pamačiau, kad keli mano draugai turi beveik tokias pačias vaikystės nuotraukas, kaip ir aš. Fotoalbumai iš tų laikų yra standartinių prisiminimų rinkiniai; atvaizdų žanrai paklūsta griežtam nerašytam kanonui: nuotrauka ant butaforinio arklio, nuotrauka su animacinių filmų personažais pajūryje arba miesto aikštėje, grupinė ar individuali nuotrauka iš vaikų darželio naujametinio žiburėlio, fotografija su tėvais iškyloje prie ežero arba upės, nenatūraliai atrodantis “studijinis” portretas, ir t.t. Šie kadrai nėra aktyvūs mūsų kasdienybės dalyviai, bet jie visą laiką yra kažkurioje šešėlinėje mūsų sąmonės zonoje. Tam tikromis aplinkybėmis jie iškyla į paviršių kaip nostalgijos impulsas.

Analoginė nostalgija

Bet juk šiandien fotografiniai atvaizdai yra nepalyginamai gausesni ir vaidina kur kas svarbesnį vaidmenį privačiame ir viešame gyvenime, tad kodėl jie neturi mums tokio poveikio kaip tie išblukę, keistų spalvų ir neretai prastos kokybės atspaudai iš naminių fotolaboratorijų, viešose erdvėse dirbančių fotografų studijų ir sovietinių fotoateljė? Atsakymas: būtent todėl, kad šiuolaikinės (skaitmeninės) fotografijos pernelyg panašios į tai, ką mes matome aplink save savo akimis. Tuo tarpu grynai fizinės (ir lengvai paaiškinamos) analoginių 1980-ųjų fotografijų savybės kuria magiškos, iš esmės kitokios prarastos realybės įspūdį.

Šioje vietoje reikia paminėti, kad Sovietų Sąjungos žlugimas nebuvo vienintelis lūžio taškas mūsų gyvenimuose. Mes taip pat patyrėme kitą, ne mažiau svarbų kultūrinį lūžį – skaitmeninės fotografijos gimimą ir įsigalėjimą. Sprendžiant iš šiandieninių nostalgiškų sentimentų analoginei fotografijai, galima konstatuoti, kad tai buvo trauminė patirtis. Iki šiol galima pajusti, kad analoginė fotografija dėl savo fiziškumo yra suvokiama kaip „tikresnis“ regimosios realybės atvaizdavimo būdas. Dabar, kai nebėra praktinės būtinybės fotografuoti analoginėmis priemonėmis, juostiniai fotoaparatai (ypač senieji „Zenit“, „Lomo“ ir t.t.) atsidūrė fetišizmo ir egzotikos teritorijoje. Lygiai taip pat ir laiko paveikti seni vienetiniai atspaudai yra suvokiami kaip vertingesni už tūkstančius šiuolaikinių skaitmeninių atvaizdų, su kuriais kasdien susiduriame.

Taigi, štai kur paradoksas: nors ir suvokiama kaip „tikresnė“, analoginė fotografija dėl paties fotografinio proceso subtilybių atvaizduoja realybę visai ne taip, kaip mes ją matome šiandien. Tiksliau, analoginiai atvaizdai vizualiai ir psichologiškai apgauna mus, priversdami pasąmoningai tikėti, kad tada viskas iš tiesų atrodė kitaip nei dabar – realybė buvo nuspalvinta kitais atspalviais, ir t.t. (argi mums pasąmoningai neatrodo, kad iki spalvotos fotografijos išradimo pasaulis buvo nespalvotas?). Ir tai kitai realybei mes jaučiame nostalgiją. Tačiau tai nėra nostalgija kažkam, ką mes prisimename kaip savo tiesioginį patyrimą. Atvirkščiai, didžiosios dalies savo vaikystės patyrimų mes neprisimename sąmoningai, bet fotografijos dėka žinome, kad jie buvo. Iš atminties perspektyvos galima sakyti, kad jaučiame nostalgiją kažkam, ko nepatyrėme.

Daugiau skaityk ČIA>

 

Filed under: Fotografijos istorija, Tekstai, ,

NDG – Šveicarijos menininkų portretai

2011 m. sausiskovas

Nacionalinė dailės galerija tęsia dokumentinių menininkų portretų pristatymo programą ir, bendradarbiaudama su Šveicarijos kultūros fondu Pro Helvetia, galerijos auditorijoje pristato XX ir XXI a. Šveicarijos menininkus. Šešių kino vakarų metu bus galima susipažinti su keliais svarbiais, ypatingo tarptautinio pripažinimo sulaukusiais šveicarų menininkais: Maksu Billu, Dieteriu Rothu, Jeanu Tinguely, Romanu Signeriu, Paulu Klee ir Meret Oppenheim.

Max Bill

Max Bill

Sausio 27 d., ketvirtadienį, 18 val.

Maxas Billas – meistro žvilgsnis (Max Bill – das absolute Augenmass). Rež. Erich Schmid, 2008 m., 93 min.

Maxas Billas (1908-1994) – skulptorius, architektas, topografas, vienas žymiausių bei įtakingiausių XX a. šveicarų menininkų. Bauhaus Dessau mokyklos studentas pasižymėjo maištingu charakteriu, o jo kūryba – socialiniu ir politiniu angažuotumu. Didelį dėmesį menininkas skyrė ekologijai. Jo idėjos aktualios ir šiandien.

17.45 val. kviečiame į susitikimą su filmo režisieriumi ir Maxo Billo našle, meno istorike Angela Thomas.

vasario 10 d., ketvirtadienį, 18 val.
Dieteris Rothas (Dieter Roth). Rež. Edith Jud, 2003 m., 115 min.

Dieteris Rothas (1930-1998) geriausiai žinomas dėl savo knygų meno bei iš gendančio maisto pagamintų skulptūrų bei paveikslų. Menine stilistika artimas Fluxus judėjimui, išsiskyrė iš jam priskiriamų menininkų tamsia, gaivališka energija. Sakoma, kad menininkas gyveno dvidešimties žmonių gyvenimą. Jo kūrybinis palikimas itin gausus. Filmas atskleidžia menininko vidinių išgyvenimų ir jų išorinės raiškos santykį. Dėmesys sutelkiamas susipinančioms meno ir gyvenimo, individualios kūrybos ir menininkų bendradarbiavimo temoms. Mėgėjiška kamera nufilmuotuose kadruose Dieteris Rothas rodomas kasdieniškoje aplinkoje. Menininko kasdienybė, jo aplinka bei kūriniai yra pagrindinės filmo siužeto ašys.

Filed under: Menininkai, ,

Tęsiant temą apie apleistus pastatus. Žvilgsnis į Lietuvos “senukus“.

Manto Zabulionio blogas apie apleistus pastatus Lietuvoje. Tikrai yra į ką pažiūrėti.  

Daug daugiau autoriaus bloge: http://miestovitrina.wordpress.com

Filed under: Architektūros fotografija, , ,

Griaunantis laikas, fiksuojanti fotografija

Laikas keičia, fotografija išsaugo. Daugiau – ČIA>

Nykstančio Detroito studija – ČIA>

Filed under: Architektūros fotografija,

Ieva iliustruoja gripą

Ieva Budzeikaitė toliau iliustruoja Lietuvos Ryto portalo puslapius. Aktualiausia tema – gripas… Vartokim vitaminus, kad sveiki sulauktumėm pavasario:)

ČIA>, ČIA> ir ČIA>

Filed under: VDK_studentai, , ,

1_Aktualu

1_Dėstytojai

2_Studentai

3_ALUMNI

3_Skelbimai

Analoginė fotografija

Ekspozicija

Fotografai

Fotografija interjero dizaineriams

Fotografijos istorija

Fotografijos svetainės

Fotografijų redagavimas

Fototechnika / Fotoaparatas

Gamtos fotografija

Kinas / Video

Kompozicija

Konkursai

Kūrybinės strategijos

Lietuvos fotografija

Mados fotografija

Makrofotografija

Mokslo fotografija

Natiurmortas

Parodos

Partneriai

Peizažas

Piešimas

Portretas

Praktika / etnografinė

Praktika / urbanistinė

Reklaminė fotografija

Spalvotyra

Spaudos fotografija / Reportažas

Stop motion

Tekstai / Knygos

Šviesos valdymas

%d bloggers like this: