VDK taikomosios fotografijos katedros blogas

Gintaras Zinkevičius. “Das life est bardzo big prikol”

Fotografijos istorikai mini Jus kaip „pirmąjį fotografijos parodų konceptualistą Lietuvoje“. Kaip Jūsų pirmuosius kūrinius priėmė meno vartotojai?

Man būtų mielesnis žodis žiūrovai… Visada buvo grupė žmonių, kuriems buvau suprantamas. Tai gal kažkokia atskira kraujo grupė, gal mąstymo būdas… Meno kritikai irgi palaikė, atsiliepimai būdavo labai teigiami ir dalykiški. Visai kas kita – meno biurokratai. Iš tos stovyklos visada jaučiau agresyvų priešiškumą.

Kažkada buvote panku. Kiek buvimas panku turi įtakos Jūsų kūrybai šiandien?

Pankų buvo dvi bangos: „Sex Pistols“ ir „The Exploited”. Jie manęs nedomino, nes tiesiog labai silpnai grojo pasirinktais muzikos instrumentais. Visai kas kita buvo naujoji banga: „Devo”, „Talking Heads“… Tai buvo intelektualai užsidėję klounų kaukes. Jie darkėsi ir šaipėsi iš sumiesčionėjusios, smulkiaburžuazinės visuomenės. Jie tarsi rėkė – „mes idiotai, bepročiai, bet būtent mes esame jūsų veidrodis.“ Tai visiškai atitiko mano pasaulėjautą ir mąstymo būdą. Kaip tai matyti mano kūryboje, negalvoju ir neturiu supratimo. O pankas būsiu tol, kol kvėpuosiu ir plaks širdis.

Pats radikaliausias/konceptualiausias/novatoriškiausias Jūsų kūrinys yra… ?

Videodarbas „Antifilmas“, padarytas 1996 m. Tai kompiliacija iš paprasčiausios kino mėgėjų stovyklos medžiagos, mano keisčiausių poelgių analizės ir bene „trenkčiausio“ Deivido Lynčo serialo „Eteris“ fragmentų. Be to, kad šiame darbe nėra paprasčiausių titrų, visiškai nuo kino mechaniko (ar dabar vidžėjaus) nuotaikos priklauso ar tai rodyti nuosekliai, ar atbulai ar galbūt „aukštyn kojom“.

2007 metais po ilgos pertraukos atidarėte personalinę parodą „Portfolio Depressanto“. Jei atidarytumėte savo parodą šiandien, kaip ji vadintųsi?

„Portfolio Depressanto“ buvo pirmas kartas, kai padariau meną iš savo nelaimės. Tai – užbaigtas projektas, ir baisiai nenorėčiau kada nors daryti „Portfolio Depressanto-2“ O dėl dabar…Arčiausia, tai Post Ars retrospektyva Kaune. Jau pradedu (vėl keistą) filmą: „Ei jūs!!!… Išmokykit mane laimingam būti!”. Metų pabaigoje nusimato vaidmuo – interviu, vėl Giedrės Žičkytės filme, kur vėl „vaidinsiu“ save patį. Filmas apie Vito Luckaus asmenybę, kūrybą ir tragišką likimą. Na ir ta knyga… rašau jau porą metų ir dar galo nesimato. Leidėjai jau pyksta, o aš tada atidžiai apžiūrinėju savo kelnes ir batus…

Raktiniai Jūsų kūrybos žodžiai yra…?

Tokių nėra, o jeigu reikia, tebus tai Meilė, Ironija ir, žinoma, Viltis. Juokais pridėsiu dar vieną savo frazę: „Das life est bardzo big prikol“

Daugiau skaityk ČIA>

Apie Gintaro parodą “Portfolio Depressanto” – ČIA>

Gintaras ir “Kita / fotografija” – ČIA>

Advertisements

Filed under: Lietuvos fotografijos istorija, , ,

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

1_Aktualu

1_Dėstytojai

2_Studentai

3_ALUMNI

3_Skelbimai

Analoginė fotografija

Ekspozicija

Fotografai

Fotografija interjero dizaineriams

Fotografijos istorija

Fotografijos svetainės

Fotografijų redagavimas

Fototechnika / Fotoaparatas

Gamtos fotografija

Kinas / Video

Kompozicija

Konkursai

Kūrybinės strategijos

Lietuvos fotografija

Mados fotografija

Makrofotografija

Mokslo fotografija

Natiurmortas

Parodos

Partneriai

Peizažas

Piešimas

Portretas

Praktika / etnografinė

Praktika / urbanistinė

Reklaminė fotografija

Spalvotyra

Spaudos fotografija / Reportažas

Stop motion

Tekstai / Knygos

Šviesos valdymas

%d bloggers like this: