VDK taikomosios fotografijos katedros blogas

Sava teritorija, žemėlapiavimas

Paroda TURF/ MAPPING INTENSITIES
3.11.-13.11.2010
Atidarymas: 2.11.2010 (antradienį) 5pm – 7pm

Galerijoje ”Akademija” (Pilies g. 44/2, Vilnius) antradienį 17 h (lapkričio 2 d.) atidaromas jaunų menininkų iš Suomijos projektas Turf/Mapping intensities. Jie studijuoja Meno ir medijų departamente mieste Pori (200 km į šiaurę nuo Helsinkio), priklausančiam vienam didžiausių Suomijoje Aalto universitetui. Paroda siekia reflektuoti meno kūrybos, pristatymo ir žiūrėjimo patirtis, įvykstančias skirtinguose kontekstuose. Čia keliami klausimai kaip menininkai, atvykę į naują vietą (šiuo atveju Vilnių) arba jos dar nematę, ją reflektuoja savo kūryboje. Projektas taip pat tyrinėja kiek įmanoma perteikti tarptautinę patirtį vietiniame kontekste ir integruoti savo asmeninę patirtį į jį.

Parodoje rasite du skirtingus požiūrius į meno darbų kūrimą. „Turf“ (lietuviškai pažodžiui skambėtų kaip “sava teritorija”) – tai kūrinių rinkinys, kurį rodo studentai, jau kartą svečiavęsi Vilniuje ir galerijoje „Akademija“ 2009 metais ir po šio vizito sukūrę darbus pagal bendrą temą. Tuo tarpu „Mapping Intensities“ (Intensyvumų žymėjimas/žemėlapiavimas) yra vis ar vykstančios kūrybinės dirbtuvės. Ši studentų grupė niekad nebuvo Vilniuje, tačiau praleido 3 intensyvias dienas kūrybinėse dirbtuvėse Suomijoje kartu su moderatoriumi Vytautu Michelkevičiumi, kuris jiems pristatė Vilnių kaip kontekstą ir žemėlapiavimą kaip idėją susieti savo žinias ir patirtis bei inicijuoti naujus kūrinius Vilniui.

Filed under: Parodos, ,

Kaip maišėme cementą… :)

Sveikiname visus pakrikštytuosius 🙂

Beje, ar niekas nepasigedo kokios nors fotoaparato dalies? Ir banko kodų kortelės? Radinių biuras – pas Aureliją.

Jau vartom masę linksmų nuotraukų iš krikštynų ir cementovkės, o pradžiai – Tautvydo sukonstruotas filmas iš fotografijų – apie vietą, kurioje buvo maišomas cementas:

Filed under: VDK_studentai, ,

Jonas Staselis. Mūsų spaudoje fotožurnalistikos maža

„Spaudos fotografija yra leidinio veidas“, – sako Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis. Pervertus dienračius susidaro įspūdis, kad mūsų laikraščiai kažkokie beveidžiai. Juose spaudos fotografija – tik neiškalbingos iliustracijos, teksto priedėliai, skirti paįvairinti puslapį, patraukti dėmesį ar užimti vietą. Pagrindinė fotožurnalistikos funkcija – perduoti informaciją, pasakoti istoriją, užmirštama ir visiškai neišnaudojama.

Lietuvos spaudos fotografų klubas kasmet organizuoja Lietuvos spaudos fotografijos konkursą, kurio metu išrenka geriausius fotožurnalistų metų darbus, juos apdovanoja, išleidžia albumo pavidalu ir surengia parodą. Pervertus išleidžiamus albumus ir pasklaidžius dienraščių puslapius susidaro įspūdis, kad Lietuvoje spaudos fotografija egzistuoja tarsi pati sau, tuo tarpu tai, ką matome laikraščiuose, – kažkas kita. Kodėl taip yra? J. Staselis atsako į „Bernardinai.lt“ klausimus apie Lietuvos spaudos fotografiją, jos situaciją, santykį su spauda ir kasdienybe.

Kokia yra Lietuvos spaudos fotografijos konkurso reikšmė? Kuo konkursas svarbus fotožurnalistams?

Pradėsiu nuo pat pradžių, nuo įdėjos steigti spaudos fotografų klubą ir organizuoti šį konkursą. Prieš daugiau nei 10 metų, kai visi darbavomės laikraščiuose, apie skaitmeninius fotoaparatus neturėjome nė minties, juosteles ryškindavome vienoje laboratorijoje, centre. Kartą, belaukdami savo juostelių, kalbėjome ir nusprendėme, kad reikia kažko, kas visus sujungtų, kad turėtume bendros veiklos. Kadangi tuomet visi fotografavome Canon fotoaparatais, susibūrėme į Canon fotografų klubą, kasmet rengdavome susitikimus, smagiai leisdavome laiką. Bet vien linksmintis nebuvo gana, norėjosi ir rimtesnės veiklos. Taigi sumanėme steigti Lietuvos spaudos fotografų klubą. Pagrindinė ir svarbiausia klubo veikla – rengti kasmetinį Lietuvos spaudos fotografų konkursą bei išleisti albumą, taip pat organizuoti seminarus, mokymus, rūpintis spaudos fotografų tobulinimusi.

Rengdami konkursą irgi siekiame prisidėti prie fotožurnalistų tobulėjimo ir augimo. Per konkursą visi pamato vieni kitų darbus, vieni iš kitų mokosi – tai skatina stiebtis, eiti į priekį. Tai galimybė parodyti, ką sugebame, pasidalyti per metus padarytais darbais, kurie nebūtinai buvo publikuoti spaudoje. Taigi, fotožurnalistams suteikiama papildoma erdvė.

Šiandien kolegos jau fotografuoja ne tik spaudai, bet iš karto galvoja ir apie dalyvavimą konkurse, kasdien fotografuodami daugiau mąsto. Pagrindinis fotografo įrankis – galva, mintys. Daugelis įsivaizduoja, kad svarbiausias dalykas – geras fotoaparatas ir jį turėdamas jau būsi geras fotografas. Deja, taip tikrai nėra, fotoaparatas – tik įrankis, kurį reikia mokėti naudoti. Svarbiausia – galva ir mąstymas.

Šiemet vyko jau aštuntas konkursas, ir rezultatas tikrai matomas – fotožurnalistai auga. Labai džiugu, kad tobulėjimas ypač pastebimas regioninėje žiniasklaidoje. Iš pradžių dauguma nugalėtojų būdavo Vilniaus fotografai, tačiau pastaruoju metu nemažai apdovanojimų iškeliauja ir į kitus miestus. Ir šiemet – 5 iš 9 prizų skirti ne vilniečiams. Pradžioje kolegos iš regioninės spaudos guosdavosi, kad pas juos niekas nevyksta, jie nieko negali, tačiau štai, laikui bėgant, situacija keičiasi. Nuo pat konkurso pradžios fotografijos konkurso komisijai vertinti pateikiamos anonimiškai, nenurodant autoriaus, jo darbo vietos, taigi viską lemia tik pačios fotografijos.

Smagu, jog visi šitie metai darbo lėmė ne tik tai, jog jau turime gražią konkurso tradiciją, bet ir augimo procesą, kuris ir buvo sumanymo siekiamybė. Pirmasis grūdas, pradinė mintis buvo teisinga, išaugo ir duoda gražių rezultatų.

Kasdien spaudoje matomos fotografijos ir kasmet Lietuvos spaudos fotografijos albumuose spausdinamos nuotraukos – tarsi skirtingi pasauliai. Susidaro įspūdis, kad spaudos fotografija kur kas įvairesnė ir įdomesnė egzistuoja už spaudos ribų, tarsi pati sau.

Iš tikrųjų konkursui atrenkamos fotografijos dažniausiai yra ne tai, ką mes įpratę matyti spaudoje. Pas mus, deja, nelabai suprantama, kas apskritai yra spaudos fotografija, ji suvokiama bukai ir banaliai. Žmonės mano, jog spaudos fotografija – tai nuotraukos laikraščiuose. Tačiau tai klaidingas suvokimas. Todėl svarbu, kad fotografai turi galimybę parodyti darbus, kurie nebuvo publikuoti spaudoje. Laikraščiuose fotografijos dažnai spausdinamos tik paįvairinimui arba, laikraštininkų kalba sakant, kad leidinys nebūtų „aklas“. Bet tai nėra tikroji spaudos fotografija, apie kurią mes kalbame ir kurios norime.

Daugiau skaityk ČIA>

Filed under: Fotožurnalistika, Lietuvos fotografijos istorija, , ,

Arturas Valiauga: „Neįmanoma fotografija sustabdyti akimirkos, tai tik iliuzija“

Vieną lietingą rugsėjo dieną užsukau į UAB „Fotoprojektai“ studiją pakalbinti fotografo Arturo Valiaugos – mums geriausiai žinomo dėl identiteto paieškų dirbant su projektais „Tarp krantų“ ir „Tylusis identitetas“. Kol Arturas šokinėjo aplink pašteto natiurmortą, skirtą reklamai, kalbėjomės apie fotografiją, žmogų, šiuolaikinį meną… Kalbino Jorė Janavičiūtė.

Kaip jūs atsidūrėte fotografijoje? Ar tai buvo jūsų pašaukimas, ar atsitiktinumas?

Iš pradžių buvau lomografas. Kai tėvas man padovanojo LOMO Smena, aš ją išardžiau, nes reikėjo pasižiūrėti, kas viduje. Tiesą pasakius, mane labiau domino chemija ir sprogstančios medžiagos, lankiau chemijos būrelį ir buvau pirotechnikas, bet po drastiškų mano bandymų, man pasiūlė eiti į kino būrelį, nes ten irgi buvo galima dirbti su chemija. Taip aš atsidūriau kino būrelyje ir eksperimentavau su chemija. Šalia buvo fotografijos būrelis ir aš pradėjau fotografuoti.

Po nesėkmingų bandymų tapti kino režisieriumi, įstojau į Technologijos technikumą, ten buvo galima studijuoti fotografiją. Paskui pradėjau daryti menus: tuos kino scenarijus, kuriuos seniau norėjau filmuoti, ėmiau fotografuoti. Taip mano gyvenime atsirado kūrybinė fotografija. Kūrybinė veikla prasidėjo 1991 metais, o pirma paroda surengta 1993 metais kartu su Alfredu Simonavičium, Gintaru Janavičium ir Žilvinu Jasiu.

Dauguma naujų jūsų projektų yra tiriamosios fotografijos projektai. Kas yra ta tiriamoji fotografija?

Socialinė fotografija atsirado gana atsitiktinai – kai pradėjau dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Tiriamoji yra todėl, kad tokio pobūdžio fotografijas užsako didelės visuomeninės organizacijos. Jos, fotografijos, kaip meno kalba, nori atskleisti tiesą. Vėliau vyksta konferencijos: apie tas fotografijas, jų prasmę diskutuoja kultūrologai, sociologai, psichologai ir kitų sričių atstovai. Jie iš tų fotografijų daro išvadas, apibendrinimus. Menininkas dažniausiai tik kelia problemą, bet į ją neatsako, o organizacijos, pasitelkusios mokslininkus, bando įvertinti, ieškoti atsakymų dėl socialinių pokyčių visuomenėje – globalizacijos, kosmopolitiškos bendruomenės atsiradimo ir daugelio kitų dalykų, susijusių su socialiniais mokslais, žmogaus socialinės tapatybės kaitos problema, tapatybės krize.

O kaip vyksta fotografavimo procesas?

Aš dažniausiai užimu stebėtojo poziciją ir stengiuosi minimaliai keisti aplinką, nors negaliu nuneigti, kad mano buvimas veikia žmonių veiksmus. Faktas tas, kad aš nekeičiu aplinkos, neperstumdau daiktų, leidžiu kamerai fotografuoti akies žvilgsnio judesiu. Aš niekada nedirbu su slapta kamera, svarbu rasti kontaktą su žmogumi, kurį fotografuoju. Kontaktas yra ne tada, kai paspaudi mygtuką, kai žmogus to tikisi ir pozuoja, o tada, kai atsipalaiduoja, kai nebepastebi tavęs. Pavyzdžiui, ateini ir sėdi kokias keturias valandas, tampi to žmogaus aplinkos dalimi ir jis į tave nebekreipia dėmesio.

Kaip ir tuose keltuose: fotografavau restorane ant staliuko pasidėjęs fotoaparatą. Fotografavau fūrų vairuotojus, bendravau su jais, jie pasakojo apie savo gyvenimą, apie darbą, o aš kartkartėm paspausdavau mygtuką. Po penkių valandų vienas jų paklausė, kokią fūrą aš vairuoju (šypsosi). Jis net nesuprato, ką darau. Tyliajam identitete panašiai: ateini pas žmones, bet neprovokuoji jų jokiais staigiais judesiais. Jie dažniausiai, norėdami nugalėti stresą, siūlo išgerti kavos ar bent jau vandens, tu geri, išprovokuoji pokalbį, kad žmogus išsipasakotų, tiesiog sėdi, net nefotografuoji pirmas kelias valandas, žmogus ima tavim pasitikėti, tuomet pradeda nebekreipti dėmesio, sėdi dar ilgiau, sėdi ir tyli. Kai žmogus kimba į savo reikalus – pradedi fotografuoti.

Daugiau skaityk – ČIA>

Ir ČIA>

A.Valiaugos darbai – ČIA>

Filed under: Fotografai, Lietuvos fotografijos istorija,

Meistriškumo dirbtuvės „Jaunoji kino karta“

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir „MEDIA Desk Lietuva“ jau penktąjį kartą pristato meistriškumo dirbtuves „Jaunoji kino karta“!

Praktinės dirbtuvių temos šiais metais aktualios ir svarbios jauniems kino kūrėjams. Pirmoji apskritojo stalo diskusija skiriama šiaurietiško kino modelio analizei. Norvegijos kino politika ir industrija, kūrybos ir gamybos sėkmingos jungties praktiniai aspektai – visa tai Lietuvai galėtų būti si…ekiamybė. Apie tai bus diskutuojama su didelę patirtį sukaupusiais kolegomis iš Norvegijos (Janas Erikas Holstas, Sidsel Hellebø-Hansson, Hege Astrup Sannum, Mia Lindrup ir kt.).
Antroji apskritojo stalo tema – „Europos filmai virtualioje erdvėje: nauji platinimo ir žiūrėjimo būdai“– seminaras apie skaitmenines užsakomųjų vaizdo paslaugų („VoD“) platformas, skirtas pagerinti europietiškų filmų prieinamumą žiūrovams. Seminare pristatomos įvairios Europos ir Lietuvos iniciatyvos. Seminarą veda dr. Renata Šukaitytė (MEDIA Desk Lietuva), pranešimus skaito ir diskusijoje dalyvauja Patricie Pouzarova (Doc Alliance Films, Čekija), Valerija Jusevičiūtė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuva), Andreasas Wildfangas (Realeyz.tv, Vokietija) bei kiti seminaro svečiai.

Teorinė dirbtuvių dalis vienija diskusijas „Dokumentika ir vaidyba: atskirtis ar simbiozė“ bei „Neišgalvotas gyvenimas. Realybė ir išmonė: tarp dokumentikos ir vaidybos“. Pranešėjai nagrinės, kiek fikcijos yra dokumentiniuose filmuose ir kaip vaidybinis kinas atsigręžia į realybę, pasakodamas istorijas čia ir dabar – šias problemas gvildens filosofas Nerijus Milerius, režisieriai Vladimiras Perisičius (Serbija) ir Audrius Stonys bei prodiuserė Rasa Miškinytė (Lietuva). Suomių režisieriaus Aleksi‘o Salmenperä tezė „Kurti filmus apie gyvenimą. Taip, kaip aš jį matau“ provokuoja tolimesnę diskusiją, į kurią įsijungs svečiai Alastairas Clarkas (Didžioji Britanija), Sergejus Lavrentjevas (Rusija), Tómasas Lemarquis (Islandija) ir kt.

Meistriškumo dirbtuvės „JAUNOJI KINO KARTA“ vyks lapkričio 12-14d. kino teatre “Forum Cinemas Vingis” 5 aukšte.

Kviečiame visus aktyviai dalyvauti ir iki lapkričio 11d. registruotis: http://www.mediadesklithuania.eu/lt/registracija/

Meistriškumo dirbtuvių kalba – anglų.

Detalesnę programą galite rasti festivalio „Scanorama“ tinklapyje: http://www.scanorama.lt/meistriskumo-dirbtuves2010.html

Filed under: Vieša paskaita / diskusija, , , ,

1990-ieji: paralelinės tikrovės / subjektyvūs pasakojimai

1990-ieji: paralelinės tikrovės / subjektyvūs pasakojimai
Spalio 27 d., trečiadienį, 9.30 val. NDG Auditorijoje prasidėsiančiame seminare 1990-ieji: paralelinės tikrovės / subjektyvūs pasakojimai aktyvūs anuometinio meno lauko praktikai ir kritikai – dailėtyrininkai Ernestas Parulskis, Kęstutis Kuizinas, Skaidra Trilupaitytė, kompozitorius Šarūnas Nakas, muzikologės Vita Gruodytė, Rūta Stanevičiūtė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, filosofas Gintautas Mažeikis – diskutuos apie 1990-ųjų meno sambūrius ir reprezentatyvius meno kūrinius, heterotopiškas tikrovės pajautas ir kritines refleksijas, lūkesčius ir ateities projekcijas.
 
Renginio organizatoriai: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Nacionalinė dailės galerija
Susidomėjusius kviečiame registruotis tel. (8 5) 219 59 65, Živilė Etevičiūtė, zivile (eta) ndg.lt

Filed under: Vieša paskaita / diskusija, ,

Baltijos šalių kinas po 90-ųjų…

 

Maloniai Jus kviečiu į mokslo žurnalo Acta Academiae Artium Vilnensis 56 tomo Baltic Cinemas After the 90s: Shifting (Hi)stories and (Id)entities (Baltijos šalių kinas po 90-ųjų: kintančios istorijos ir tapatumai) pristatymą, kuris vyks 2010 m. spalio 27 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre (Maironio g, 3), 112 auditorijoje.

Dalyvauja: leidinio sudarytoja Renata Šukaitytė kino bei kultūros tyrinėtojai Lina Kaminskaitė, Nerijus Milerius, Živilė Pipinytė, Artūras Tereškinas, Audronė Žukauskaitė
žurnalo leidėjai Algė Andriulytė ir Marius Iršėnas.

Baltic Cinemas After the 90s: Shifting (Hi)stories and (Id)entities – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Vokietijoje dirbančių mokslininkų tekstų rinktinė, kurioje pasitelkiant embleminių filmų analizes pirmą kartą mėginama apžvelgti Baltijos šalių kinematografijose vykstančius pokyčius po nepriklausomybių atkūrimo.

Leidinį sudarė Renata Šukaitytė, autoriai: Ewa Mazierska, Eva Näripea, Irina Novikova, Renata Šukaitytė, Marija Weste, Maruta Zane Vītols, Audronė Žukauskaitė, redaktoriai: Ken Basford ir Ūla Ambrasaitė, apipavidalino Rasa Janulevičiūtė, išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010.

Filed under: Vieša paskaita / diskusija,

Mados fotografė apie vyriškos mados fotografavimą

Prieš penkerius  metus paėmusi į rankas fotoaparatą Saulė Jonušaitytė sako, kad jos darbe labai svarbu bendravimas. Daugiau skaityk ir žiūrėk ČIA>

Video žiūrėk ČIA>

Filed under: Fotografai, Mados fotografija, ,

Focal press. Knygos knygos!

Knygyne eureka! spalio 12-26 dienomis vyksta knygų paroda /FOCAL PRESS:
kinas ir fotografija profesionalams. /
Kviečiame susidomėti ir apsilankyti,
lauksime Jūsų adresu Daukanto a. 2/10, Vilnius (įėjimas iš Universiteto
gatvės).

Mūsų kilimėlis prie durų laukia Jūsų malonių kojų,

linkime geros dienos ir, tikimės, iki greito susitikimo knygyne.

Parodoje eksponuojamos knygos apie fotografiją:

The Naked and the Lens: A Guide for Nude Photography
No Plastic Sleeves: The Complete Portfolio Guide for Photographers and Designers
Close-Up and Macro Photography
Speedlights & Speedlites: Creative Flash Photography at Lightspeed
How to Cheat in Photoshop CS5: The Art of Creating Realistic Photomontages
Photoshop CS5: Essential Skills
Faces: Photography and the Art of Portraiture
Photographic Lighting: Essential Skills
Studio Photography: Essential Skills
Light and Lens: Photography in the Digital Age
Night & Lowlight: Digital Photography
Perfect Exposure: The Professional Guide to Capturing Perfect Digital Photographs
Within the Frame: The Journey of Photographic Vision
Understanding Photography: Field Guide
Creative Composition
Creative Night
Creative Close-Ups

Knygynas eureka!, UAB

Daukanto a. 2/10,
Vilnius, LT-01122
Tel./faks. +370 5 2629146
www.knygynas.biz

Filed under: Tekstai

Va kaip būna… Va kaip buvo…

Pirmos tarpinės peržiūros baigėsi – smagu kad gera pradžia padaryta!

Antrokams – prisiminimų stalčiukus atidarius – filmukas ape jų pernykštes peržiūras…

Pirmokams – štai kas jūsų laukia:

Filed under: VDK_studentai,

1_Aktualu

1_Dėstytojai

2_Studentai

3_ALUMNI

3_Skelbimai

Analoginė fotografija

Ekspozicija

Fotografai

Fotografija interjero dizaineriams

Fotografijos istorija

Fotografijos svetainės

Fotografijų redagavimas

Fototechnika / Fotoaparatas

Gamtos fotografija

Kinas / Video

Kompozicija

Konkursai

Kūrybinės strategijos

Lietuvos fotografija

Mados fotografija

Makrofotografija

Mokslo fotografija

Natiurmortas

Parodos

Partneriai

Peizažas

Piešimas

Portretas

Praktika / etnografinė

Praktika / urbanistinė

Reklaminė fotografija

Spalvotyra

Spaudos fotografija / Reportažas

Stop motion

Tekstai / Knygos

Šviesos valdymas

%d bloggers like this: