VDK taikomosios fotografijos katedros blogas

Tiems, kas Kaune. Eléonore de Montesquiou Kauno fotografijos galerijoje

Liepos 28 d. (trečiadienį) 17 val. menininkė iš Vokietijos Eléonore de Montesquiou kviečia į susitikimą, vyksiantį Kauno Fotografijos galerijoje. Susitikimo metu pati menininkė pristatys filmus pavadinimu FOR EXEMPLAE FABRIKA iš projekto Na Grane. Pastarasis filmų pristatymas yra festivalio „Kaunas mene: Premjeros 2010“ dalis.

Apie  autorę  : http://motivegallery.nl/index.php?pageid=58

Kauno Fotografijos galerija

Rotušės a. 1 / Vilniaus g.2, Kaunas.

Dirba / Working hours: I – V: 11.00-18.00; VI-VII: 11.00 – 17.00.

Reklama

Filed under: Parodos, ,

„Kita fotografija“: pirštų intelektas

Iš A. Lukio knygos „Būtasis tęstinis“

Iš A. Lukio knygos „Būtasis tęstinis“

Leidyklos „Kitos knygos“ projekto Kita fotografija autorių darbai jau gula į knygų puslapius. Šitaip galime iš arčiau susipažinti su Kita fotografija, visame pasaulyje kuriančiais menininkais, kurie savita fotografine kalba pasakoja įvairiausius dalykus. Viskas kažkur tarp regėto ir neregėto, įdomaus ir nuobodaus, ironiško ir dramatiško… Galų gale tarp vaizdo ir ne vaizdo. Mintys įgauna formas, o formos iškviečia mintis. Kokia ta fotografija? Kažkokia kita, ne ta, ne tokia, gal kitokia, gal kitaip? Bet kokia ir kaip?Daugiau pasakoja projekto kuratorė, fotografijos istorikė Margarita Matulytė bei projekto vadovas, „Kitų knygų“ leidėjas Gediminas Baranauskas.

Išlepusias akis ir smegenis, pripratusias prie gražių, aiškių fotografijų, Kita fotografija gali šiek tiek trikdyti, priversti pasimesti. Kad būtų aiškiau – kokia ta Kita fotografija, kas jai svarbu ir kuo svarbi ji pati?

Margarita Matulytė. Tradicinės fotografijos grožio ir aiškumo sampratos Vakaruose buvo paneigtos jau XX a. pirmoje pusėje. Deja, Lietuvoje iki šiol tik specialistai žino, kas yra „naujasis matymas“ ir suvokia, kad postmodernus susidomėjimas prasmėmis bei vaizdo prigimtimi seniai numalšino tik grynos estetikos praktiką. Turim ne vieną menininką, kuris fotografijos mediją taiko šiuolaikinės pasaulėžiūros raiškai, tačiau iki šiol nebuvo leidyklos, kuri kryptingai sektų, atrinktų ir publikuotų jo kūrybą. Išleistos dvi šios serijos knygos akivaizdžiai parodo Kitos fotografijos kryptį – idėjų originalumas, raiškos savitumas, autorių profesionalumas. Tokios fotografijos auditorija mūsų šalyje dar tik bręsta, nes dešimtmečiais „teisingos“ fotografijos pagrindu ugdytas žiūrovas/skaitytojas nėra pasiruošęs suprasti ir priimti šiandieninę vizualinę kalbą. Taigi, serija ne tik iškelia įdomius projektus, bet atlieka ir edukacinę funkciją.

Kita fotografija – tarsi aiškus fotografijos laukas, su tam tikromis nuostatomis, bet vis gi be ribų. Internetinėje Kitos fotografijos svetainėje pristatomi autoriai – labai skirtingi ir įvairūs. Kaip vyksta jų atranka?

M. Matulytė. Jeigu nubrėžtume ribas, vadinasi paneigtume patį esminį kitos fotografijos principą – laisvos minties sklaidą. Nėra svarbus kultūros laukas, kuriame autorius save išreiškia – vienodai rūpi tradicinės fotografijos meistrai, tarpdisciplininio meno kūrėjai, dokumentalistai, fotožurnalistai. Svarbu, ne ką jie veikia su fotografija, o kaip ją išnaudoja. Siekiame atkreipti dėmesį į pamirštą arba meno istorikų paraštėse paliktą avangardo retrospektyvą, pavyzdžiui, Algirdą Šeškų, Gintarą Zinkevičių, Remigijų Pačėsą, stebime, kur krypsta konceptualistai Gintautas Trimakas ir Alvydas Lukys, ką naujo parodo jaunieji menininkai. Lemiamas kriterijus pasirenkant knygų serijos autorius yra pastebėto projekto novatoriškumas.

Gediminas Baranauskas. Dviejų autorių tokie darbai jau išleisti – tai G. Trimako ir A. Lukio knygos. Netrukus turėtų pasirodyti Monikos Bielskytės fotoesė „Neatmenami laikai“, rengiamas Algirdo Šeškaus albumas „Buvinėjimai“.

M. Matulytė. Su M. Bielskytės kūryba susipažinau 2005 metais, sudarydama metraštį „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“, kuriame ji debiutavo. Pastebėjau labai originalią lietuvių menininkę, gyvenančią Paryžiuje ir intensyviai dirbančią įvairiose pasaulio vietose. Medžiagą knygai „Neatmenami laikai“ ji sukaupė 2006-jų pavasarį ir vasarą Azijoje, Himalajuose ir Indijos lygumose. Jos knyga ypatinga tiek turiniu, tiek dizainu – visiškai juoda (dailininkė Rima Kiubaraitė-Sutkienė), o įvadinį tekstą parašė žinoma kritikė Lupe Núñez-Fernández, buvusi ArtReview redaktorė, šiuo metu bendradarbiaujanti su Phaidon leidykla, Saatchi Online redakcija, dalyvaujanti įvairiuose tarptautiniuose meno ir leidybos projektuose. Ji gana tiksliai apibrėžė jaunos menininkės savitumą: „akistata su Bielskytės kūryba gali sukelti psichologinį svaigulį, lyg stebėtum nepaaiškinamą vaizdą, kaip pasaulio epochos yra vis iš naujo griaunamos ir vėl atstatomos. Užuominos apie visuotinį sutrikimą, apie situacijų, žmonių ir pačių atvaizdų išnykimą veikia kaip žiūrėjimo veiksmo kontempliacija“. Tai, kad neapsirikome, į seriją įtraukę jauną kūrėją, patvirtina autoritetingo Foam fotografijos muziejaus Amsterdame, kur M. Bielskytė surengė personalinę parodą, pripažinimas.

A. Šeškaus atvejis yra apskritai išskirtinis – neišleista nė viena avangardinės fotografijos pradininko Lietuvoje knyga, nors tai, ką jis darė (paneigė anuomet kultivuotą estetiką, tradicinės raiškos standartus) yra nepaprasti ir svarbūs dalykai. Apie juos privalo žinoti ir matyti jeigu ne kiekvienas kultūros žmogus, tai bent Vilniaus dailės akademijos studentai.

Toliau skaityk ČIA>

Filed under: Tekstai

Mados fotografas Melvin Sokolsky

“Bubble“ serija 1963 “Harper“ žurnalui – ČIA>

http://www.sokolsky.com/

http://en.wikipedia.org/wiki/Melvin_Sokolsky

Filed under: Mados fotografija

Lemiamas momentas, išgyvenimai ir simboliai ir t.t.

Vokiečių rašytoja Anna Seghers prie vieno stalo Prahos kavinėje buvo susodinusi skirtingų šimtmečių šviesuolius – vokietį Ernstą Theodorą Amadeusą Hoffmaną (1776-1822), rusą Nikolajų Gogolį (1809-1852) ir Čekijos žydą Franzą Kafką (1883-1924). Jie labai gyvai bendravo, nors tikrovėje to niekada negalėjo įvykti. Šios dvi moterys, kurių mintis netrukus cituosime, gimė XX a., bet trisdešimt septynerių metų skirtumu, gyveno tuo pat laiku tris dešimtmečius, tačiau prie vieno stalo niekada nesėdėjo. Kai pirmoji – Susan Sontag – 1977-asiais išleido savo garsųjį esė rinkinį „Apie fotografiją“ (lietuvių k. 2000 m.), antrajai – Agnei Narušytei – buvo septyneri. Pastaroji 2008 m. skaitančiajai visuomenei pateikė solidų trejeto šimtų puslapių veikalą „Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje“. Kilo mintis abi autores susodinti prie vieno virtualaus stalo ir, cituojant jų knygas, pabūti tariamo pokalbio tarpininku arba, kaip šiandien madinga sakyti, – mediatoriumi.

„Lemiamo momento“ reikšmė

Mediatorius: Koks jūsų požiūris į tradicinę fotografiją?

S. Sontag: Mokydamos mus naujo vizualinio kodo, fotografijos keičia ir plečia mūsų supratimą apie tai, į ką žiūrėti verta ir ką stebėti turime teisę. Jos yra matymo gramatika ir dar svarbiau – jo etika. Bet didingiausias fotografijos laimėjimas yra jos keliamas jausmas, jog galvoje kaip atvaizdų antologiją galima turėti visą pasaulį.

A. Narušytė: „Lemiamu momentu“ nufotografuotos tikrovės vizualinių figūrų panašumai ir kompozicija sujungia tarpusavyje nesusijusius erdvės fragmentus, tikrovės atsitiktinumus paverčia prasmingu tekstu. (…) „Lemiamu momentu“ nufotografuotas pasaulis pasirodo kaip egzistenciškai prasmingas, taigi ir nepaliekantis vietos nuoboduliui. Tai yra tokių fotografijų kuriamos estetinės pagavos pagrindas.

Mediatorius: Kokia tokios fotografijos didaktinė, pamokomoji, prasmė?

S. Sontag: Žmonija vis dar stoviniuoja Platono oloje, senoviniu įpročiu gėrėdamasi vien tiesos atšvaitais. Bet mokytis iš fotografijų yra ne tas pats, kas mokytis žiūrint į senesnius, amatininkų padarytus, atvaizdus. Pirmiausia aplinkui yra kur kas daugiau mūsų dėmesio reikalaujančių vaizdų. Jų inventorizacija prasidėjo 1839 metais, ir nuo to laiko fotografuojama, rodos, viskas. Šis fotografuojančios akies nepasotinamumas pakeičia įkalinimo oloje – mūsų pasaulyje – sąlygas.

A. Narušytė: „Lemiamus momentus“ fiksavę LFM (Lietuvos fotografijos mokyklos) atstovai, kaip ir Cartier-Bressono metodą pritaikę pasaulio fotografai, ne tik ieškojo tikrovėje prasmingą tvarką įkūnijančio kadro, bet ir kulminaciją pasiekusio judesio, didžiausios įtampos momento veide, dramatiško figūrų santykio ar tiesiog vizualinio, socialinio, humoristinio, psichologinio ar egzistencinio įvykio. Kad ir kokia būtų jų reikšmė, fotografijose užfiksuotos kulminacijos ir įtampos sukuria talpios akimirkos įspūdį – toks laiko tarpsnis neatrodo trapus ir nykstantis, nes jame galima nujausti praeitį ir ateitį.

Išgyvenimai ir simboliai

Mediatorius: Koks gali būti fotografo santykis su fotografuojamais žmonėmis?

S. Sontag: Fotografuoti žmones – tai juos išniekinti, išvysti juos tokius, kokių jie patys savęs niekada nemato. Sužinoti apie juos tai, ko jie niekad negalės žinoti, fotografavimas paverčia žmones daiktais, kuriuos galima simboliškai užvaldyti. Kaip fotoaparatas yra šautuvo sublimacija, taip ir kieno nors fotografavimas yra sublimuota, švelni žmogžudystė, tinkanti liūdnam ir baugščiam mūsų amžiui.

Mediatorius: Ar tik „sušaudant“ fotografuojamuosius galima pasiekti įtikinamo fotografijos įtaigumo?

A. Narušytė: Galima panagrinėti, pavyzdžiui, Romualdo Rakausko fotografiją „Rankos“, kurioje užfiksuotas kulminacinis momentas, kai paralyžiuotas pacientas klinikose po operacijos iškelia rankas. (…) Išgauta laukiamo susilietimo įtampa bei tiksli, aiški kompozicija, susiejanti figūras bei neleidžianti atitrūkti nuo pagrindinio objekto į nuotraukos pakraščius, paverčia tikrovėje galbūt visai nepastebimą veiksmą amžinybėje sustingusiu, į egzistencinius išgyvenimus nukreipiančiu simboliu. Būtent tokia raiška, verčianti kasdienybę ir jos pamatinį nereikšmingumą reikšmingais įvykiais, vertinta LFM kontekste.

Mediatorius: Kaip galima nusakyti fotografijos ir jausmo (nuotaikos) ryšį?

S. Sontag: Fotografijos yra mirties inventorius. Spustelėjimo pirštu dabar pakanka suteikti akimirkai pomirtinės ironijos. Nuotraukos rodo žmones, kurie taip nenuneigiamai yra čia, yra tam tikro amžiaus; sujungia žmones ir daiktus, kurie po akimirkos išsiskiria, pasikeičia, gyvena atskirus gyvenimus. Reakciją į 1938 metais padarytas Romano Viszniako fotografijas, vaizduojančias kasdienį Lenkijos getų gyvenimą, nepaprastai veikia žinojimas, kad visi šie žmonės netrukus žus. (…) Fotografijos patvirtina į išnykimą plaukiančio gyvenimo nekaltumą ir pažeidžiamumą; šis fotografijos ir mirties ryšys būdingas visoms žmonių nuotraukoms.

A. Narušytė: Visi reikšmingiausi LFM autorių darbai turi šventiškumo arba dramatiško pakilumo elementų, be to, čia svarbūs intersubjektyvūs ryšiai ir tarp vaizde užfiksuotų žmonių, ir tarp personažo bei autoriaus/suvokėjo. Nors pasitaikydavo ir „liūdnų“ fotografijų, liūdesys būdavo sutaurinamas ir tapdavo vidinės gelmės, o ne būties tuštumo išgyvenimo ženklu, kaip, pavyzdžiui, klasikinėse Sutkaus fotografijose „Pionierius“ (linksmai šurmuliuojančių vaikų būryje netikėtai susimąstęs berniukas, 1964) ir „Paskutinė vasara“ (1968), kur užfiksuotas iš trobelės tamsos – tarsi jau iš transcendencijos amžinybės – pro langą žvelgiantis senukas.

Daugiaveidis laikas

Mediatorius: Dvinarė sąvoka „fotografija ir laikas“ turi ne vieną prasmę. Kalendorinis, linijinis laikas, fotografinių akimirkų laikas, sąlyginis arba meno kūrinių laikas. Koks jums atrodo laikas?

S. Sontag: Fotografijų žavesys ne tik primena mirtį, bet ir žadina sentimentalumą. Jos paverčia praeitį švelnios pagarbos objektu, nutrindamos moralines skirtybes ir bendru žvilgsnio į praėjusį laiką patosu nuginkluodamos istorinius vertinimus. Vienoje neseniai išleistoje knygoje abėcėlės tvarka sudėtos įvairių sričių įžymybių vaikystės nuotraukos. Stalinas ir Gertrude Stein, žvelgiantys vienas į kitą iš priešingų puslapių, atrodo vienodai rimti ir mieli; Elvis Presley ir Proustas, kito puslapio draugų pora, šiek tiek panėšėja vienas į kitą. (…) Šioms ir kitoms siurrealistinės ironijos pratyboms labiausiai tinka naivios nuotraukos, patys paprasčiausi ateljė portretai: šie vaizdai atrodo dar keistesni, dar labiau jaudinantys ir įspėjantys.

A. Narušytė: Fotografijoje, kaip ir dailėje, pasitelkiami ir specialūs laiko lėtinimo būdai. Tai daroma įvairiais ženklais sugestijuojant gyvenimą „be įvykių“ arba sulėtinant vaizduojamų figūrų judesius. (…) Į fotografijos dabartį telpanti numanoma objekto praeities ir ateities patirtis didina egzistencinio momento reikšmingumo įspūdį. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį į Bartheso teiginį, kad talpus fotografijos momentas yra susijęs su egzistencijos tikrumo, nors jau atidėto į praeitį, išgyvenimu, taigi momentas ne tik reikšmingas, bet ir „tikrai buvęs“.

Mediatorius: Klausimas, skirtas Agnei: jūs įdomiai aptariate laiką, plačiai ir giliai nagrinėdama nuobodulio mene problematiką. Kokia joje laiko vieta?

A. Narušytė: Laiko sulėtėjimas visada asocijuojasi su nuobodžiavimu, bet laikas gali būti sulėtinamas ir tyčia, suspenduojant sprendimą, nukreipiant dėmesį nuo virtualios ateities į realią dabartį, traktuojant laiką ne funkcionaliai, bet kaip prasmės kūrimo sąlygą. (…) Nuobodulys neatskiriamas nuo subjektyvaus laiko sulėtėjimo. Akivaizdžiausias nuobodulio estetikos sluoksnis yra vaizdo monotonija – neišraiškingumas, kontrasto ir akcentų trūkumas, pilkumas, neryškumas arba tiesiogine to žodžio prasme vienas tonas, virstantis vizualine tuštuma. (…) Nuobodulio estetika stabdo laiką dėl dviejų priežasčių: kad per estetinius išgyvenimus atskleistų sulėtėjusio laiko arba laiko sulėtinimo vertę; kad atkreiptų dėmesį į viso nuobodaus gyvenimo laiką ir taip pat atskleistų jo egzistencinę vertę. Lietuvos socialinio peizažo fotografijoje ypač dažnai laiką lėtindavo Budvytis. Jis fiksuodavo pačius nereikšmingiausius ir nepastebimus pokyčius bei judesius.

Mediatorius: Prieš šį dviejų sumanių estečių virtualų pokalbį minėtoje Annos Seghers novelėje „Pasimatymas Prahoje“ Hofmanas sakė: „O ir mes trys – juk ir mes negalėtume sėdėti drauge prie šito stalo, jei rimtai paisytumėm laiko tėkmės. Argi aš, Gogoli, nesu gimęs kur kas anksčiau už jus? O jūs, Gogoli, ar nesate gimęs mažne šimtu metų anksčiau už Kafką?“

Kafka tarė tarytum pats sau:

– Laikas neatskiriamai susijęs su mano gyvenimu ir rašiniais. Veidų mano personažams nereikia, juos gali patys skaitytojai susigalvoti… Man svarbu jų elgesys, jų būdas tam tikroje situacijoje…“

Beveik pagal nuobodulio teoriją… Ir vis dėlto –

Toliau skaityk ČIA>

Filed under: Fotografai, Fotografijos istorija, Tekstai, , , , , ,

Antano Miežansko „Atsigrįžimai“

Liepos 8 d. 17 val. Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaryta Antano Miežansko (g. 1938) nespalvotosios fotografijos paroda „Atsigrįžimai“. Parodoje eksponuojami 1960 – 1977 metais sukurti darbai. Paroda veiks iki liepos 23 dienos.

Taipogi Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių 4, įėjimas iš Didžiosios g. 19) liepos 1- 16 dienomis  eksponuojamos A. Miežansko 1963 – 1984 metų spalvotosios fotografijos.

Praeito šimtmečio 7-ojo dešimtmečio pabaigoje kilusi Lietuvos fotografinio judėjimo banga kartu su A. Sutkumi, A. Macijausku, V. Luckumi, R. Rakausku ir kitais iškėlė ir Antaną Miežanską. 1967 m. jo fotografijos spausdinamos pirmajame almanache „Lietuvos fotografija”, į antrąjį (1969) bei trečiąjį (1971) atrenkama dar daugiau darbų. Respublikinėse ir tarptautinėse parodose pelnomi pirmieji apdovanojimai. 1969-1972 metų bendros lietuvių parodos Maskvoje („9 Lietuvos fotografai”), Sankt Peterburge sietinos su Lietuvos fotografijos mokyklos įvardijimu. A. Miežansko fotografijos kartu su kitų Lietuvos fotografų darbais (paroda „Lietuva ‘1969”) ir ne tik Lietuvos („SSSR Foto” ir kt., taip pat tarptautiniai salonai ir parodos) iškeliauja ir toliau į Europą, JAV, Kanadą, Singapūrą. Būtent šie faktai liudija, kad Miežanskas anuomet buvo ne tik vienas aktyviausių, bet ir vienas geriausiai vertinamų.

Sėkmingai startavęs, A. Miežanskas, deja, greitai nutilo. Vėliau garsus Rusijos literatūros, kino ir televizijos kritikas Levas Aninskis savo knygoje „Saulė šakose. Apybraižos apie Lietuvos fotografiją” (1984) rašo, jog gerai pradėjęs fotografas pasitraukė. Knygos autorius giria Miežansko fotografijų estetinę raišką, tačiau negaili kritikos už kadrų atsitiktinumą, tęstinumo, konteksto nebuvimą. Bet dabar pakėlus fotografo archyvą, tampa akivaizdu, jog tęstinumo būta, ir toli gražu tai nėra pavieniai padriki kadrai.

1967-1976 metais A. Miežanskas dirbo kino operatoriumi Valstybiniame radijo ir televizijos komitete, nuo 1968 m. kūrybiniame susivienijime „Telefilmas”. Taigi dirbdamas tiesioginį darbą (televizijos filmai „Mirtis ir vyšnios medis” (1968), „Senovinės kupiškėnų vestuvės” (1970), „Žiūrų kaimo dainos” (1972), „Žmonės ir medžiai” (1972) ir kt.), A. Miežanskas kartu ir fotografavo. Šiandien po daugelio metų paaiškėja, kad buvo sukurtos fotografijų serijos, kurias sieja tas pats herojus (Ingutė, mimai ir kt.), vieta (Kupiškio apylinkės, Dubingiai, Plateliai ir kt.) ir veiksmas (kupiškėnų vestuvės, kaimo darbai). Peržiūrint nuotraukas atsiveria nuoseklaus pasakojimo gijos, viskas dėliojasi į savo vietas.

Pasitraukti iš aktyvios fotografijos scenos anuomet fotografą privertė gyvenimas, nors A. Miežanskas fotografavo ir toliau. Ir gan gausiai. Tačiau menininkas vienas turėjo išauginti keturis vaikus (viso fotografas turi šešias atžalas), tad fotografijos nuguldavo ne parodų salėse, o stalčiuose.

Toliau skaityk ČIA>

Filed under: Fotografai, ,

Fotovi(t)ražai. Nuogas maištininkas troleibuse

// //

„Lietuvos turguose“. Šiauliai, 1973.

Aleksandras Macijauskas nuo 1965 m. drausmingai pildo pagalvojimų ir pastebėjimų knygutes „Kvaili užrašai“. Trumpus gyvenimiškos patirties apibendrinimus jis vykusiai panaudojo savo kūrybos tritomyje (,,Aleksandras Macijauskas. Fotografijų rinktinė“. „Vaga“, 2003; „Paskutinė knyga“. „ARX Baltika“, 2007; „Ratas“. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, 2010), ten trumpame sakinyje ar ilgesniame pamąstyme bandydavo sutalpinti visą atskiro skyriaus filosofiją: „Joks portretas neatskleidžia žmogaus paslapties, kol nežinom, kas esame“, „Kiekviename chaose paslėpta salelė tvarkos, kur oras, vanduo, žmonės bei daiktai remia ir laiko vienas kitą. Jie – savo likimo vietoje, nes kitur nelemta būti“…

Su Aleksandro ypač mėgstama perdėta saviironija pavadintais „Kvailais užrašais“ macijauskišku metodu suskaidykime ir šiuos fotovi(t)ražinius pasvarstymus.

Mano fotografijos – mano nuodėmės, bet jos – didysis mano užgyventas turtas. 2010 m.

Kūrybinės pilnatvės jausmas apima pervertus beveik 800 puslapių trilogiją – visą A. Macijausko neįkainojamą turtą su daugybe tvirto talento varžteliais suvaržytų, laiko rūdims atsparių fotografijų. Jaunystėje surastas ir dešimtmečių patirtimi subrandintas savitas stilius nesikeisdamas pereina per visus pagrindinius ciklus, juos sujungdamas į vientisą kūrybos panoramą.

Aštuntajame dešimtmetyje dauguma žavėjomės plačiakampio objektyvo erdvinėmis deformacijomis, bet tik Aleksandras sugebėjo tą neįprastą naujovę paversti prasminga savo individualybės išraiška. Jo pasaulėjautai ir dvasiniams siekiams nuolat laužyti tradicinį matymą ir mąstymą geriausiai talkino plačiažiūrė technika, nenuklaidinusi tuščių efektų klystkeliais, o leidusi išraiškingiau atskleisti platesnius ir gilesnius žmogaus būties buityje subtilumus. Trečiajai A. Macijausko akiai – mažiukui sovietiniam „Rusar“ objektyvui, padėjusiam pelnyti pasaulinę modernisto šlovę, fotografijos muziejuje derėtų paskirti paminkliškai garbingą vietą, nepamirštant draugiškos pravardės – plačiakampis Maciejus…

Būti savimi – varginančios pastangos. 1969 m.

„Jubiliejinis autoportretas“. Kaunas, 2008.

Pasenusi, bet amžina tiesa, kad savame kaime pranašu nebūsi. Už paslapčiomis į užsienio parodas išvežtas fotografijas pelnydamas aukščiausius apdovanojimus, gimtinėje A. Macijauskas buvo cenzūruojamas ypač atidžiai. Sovietiniai funkcionieriai jo kūryboje pasigesdavo privalomojo „šviesaus rytojaus“ optimizmo. Neįprasta sunkiasvorė gyvenimo tikrovė sukeldavo ir eilinių meno vartotojų priešpriešą. Visus pratindamas prie savito požiūrio ir pats Aleksandras nuolat turėjo pratintis prie pačių kontrastingiausių vertinimų, skaudžios kitaminčių kritikos.

Partizaniškomis pastangomis čekų menotyrininkė Daniela Mrazkova 1988 m. garsiojoje Londono leidykloje „Thames and Hudson“ išleido solidų autorinį albumą „My Lithuania“, pelniusį fotografijos specialistų susižavėjimą ir Australijos lietuvių pasipiktinimą už pasityčiojimą iš „mylimos tėviškėlės“. Aišku, veterinarijos klinikų dramatiška proza gerokai skiriasi nuo baltą vieškelį lydinčio balto berželio estetikos, bet tuo A. Macijauskas ir stiprus, už tai jam ir pasauliniai laurai.

Taikliausiai jo kūrybos esmę dar 1970 m. apibūdino maskvietis menotyros daktaras Anri Vartanovas: „A. Macijausko fotografija yra ne veidrodis, o padidinamasis stiklas.“ Natūralu, kad neįprastai padidintą gyvenimą dar ne visi pasiruošę geranoriškai priimti.

Aš kuriu fotografiją, ji – mane. 2010 m.

Gyvenime ir kūryboje Aleksandras visiškai pateisina savo vardo išskirtinę prasmę –graikiškai jis reiškia vyrą, gynėją, karį. Kaunietiškoje nepilnametystėje suspėjo net ir pakariauti tuometiniuose Žaliakalnio ir Vilijampolės jaunuolių naktiniuose mūšiuose. Už makedonišką narsą ir, kaip pats sako, „už kumščiais iškovotą vaikiškos egzistencijos teisę, per durną galvą“ porą metų patyrė kitokio gyvenimo mokyklą Pravieniškėse. Gerai, kad tokios pamokos užteko ir kad ryškus stipraus charakterio bruožas buvo nukreiptas į meninių pasaulių užkariavimą. Taip pat veržliai, ryžtingai, atakuojamai. Be jokių ramybės iliuzijų.

Aleksandras visada išlieka tvirtas kareivis ir kai valdiškose įstaigose reikia apginti fotografijai svarbius sprendimus. Trisdešimt penkerius metus kūrybingai vadovavęs Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriui, jaunimui perdavė puikiai sutvarkytą ūkį. Valdininko kasdienybė, atimanti begalę brangaus laiko, sudeginanti daugybę kilovatvalandžių kūrybinės energijos, dažnai lieka nepastebėta ir neįvertinta. Pasidžiaukime, kad mums, fotografams, pasisekė: turime du talentingiausius menininkus – Antaną Sutkų ir A. Macijauską – apdovanotus ir neeiliniais administravimo sugebėjimais, gerokai sutvirtinusiais lietuviškosios fotografijos ekonominius pamatus.

Menininkai mes galime būti tiek, kiek esame maištininkai, jais nebūdami liekame tik banalūs amatininkai. 1970 m.

Lietuvos turguose“. Šiauliai, 1974.

Tik taip! Toks yra macijauskiškas maksimalizmas. Jo dvasios struktūroje nuolat plaikstosi maišto liepsnos. Net ir šnekučiuojantis paprasčiausiomis buitinėmis temomis jis visada atverčia šmaikščią aptariamojo reikalo juodąją pusę. Jo visos ląstelės užkrėstos eksperimentų virusu, nuolatiniu priešinimusi tvarkingoms dogmoms, estetiniams kanonams.

Kartais atrodo, kad Aleksandras kariauja tiesiog dėl smagumo ar dėl genuose išlikusios vaikystės Žaliakalnio garbės. Štai jau keli dešimtmečiai įvairiomis progomis visuomenei jis bando įteigti gana nesudėtingą tiesą, kad vyriškas atributas „Kūrėjo su begaline meile nulipdytas iš geriausio molio“ ir niekuo ne prastesnis už nosį ar ausį. Tad nėra ko slapstytis.

Daugiau skaityk ČIA>

Filed under: Fotografai, ,

Avangardinis kinas Vytauto Kairiūkščio aplinkoje

Avangardinis kinas Vytauto Kairiūkščio aplinkoje
Kviečiame į avangardinio kino peržiūrą liepos 8 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Nacionalinės dailės galerijos Auditorijoje

Kadras iš filmo „Europa“ rekonstrukcija
Themerson archyvo ir LUX (Londonas) nuosavybė

XX a. 3-4 dešimtmečiai – laikotarpis, į kurį žvelgia paroda „Vytautas Kairiūkštis ir jo aplinka“ – labai svarbus Europos avangardinio kino raidoje. Pats Vytautas Kairiūkštis nekūrė filmų, nors šia sritimi itin domėjosi kiti jo aplinkos dailininkai (K. Malevičius, M. Szczuka, T. Żarnower, E. Prampolinis). Kairiūkštį domino fotografija ir fotomontažo technika. Tačiau ankstyvąjį abstraktų kiną ir bedaiktę Kairiūkščio tapybą bei grafinio dizaino kūrinius taip pat siejo artima vizualioji kalba. Avangardinio kino kūrėjų Hanso Richterio, Vikingo Eggelingo ir kt. menininkų pirmųjų filmų bei Kairiūkščio 3-4 dešimtmečių ritmines „naujojo meno“ kompozicijas sudaro kvadratai, apskritimai ir linijos. Joms įkvėpimo, labai tik ėtina, jaunieji Vokietijos kinematografai sėmėsi iš to paties šaltinio kaip ir Kairiūkštis – Malevičiaus suprematizmo kalbos.

Filmų peržiūroje kviečiame susipažinti su avangardiniu XX a. 3-4 dešimtmečio Europos kinu ir Kairiūkščio kūrybos sąsajomis su to meto kino eksperimentais. Filmų peržiūrą lydės teoriniai parodos kuratoriaus Viktoro Liutkaus ir filmų programos kuratorės Živilės Etevičiūtės komentarai.

Filmų programa

1. „Diagonalinė simfonija“ (Symphonie Diagonale). Vikingas Eggelingas. 6’40, 1921, 16 mm
2. „Ritmas 21″ / „Filmas yra ritmas“ (Rhytmus 21/ Film ist Rhytmus). Hansas Richteris. 4‘, 1922, 16 mm
3. „Ritmas 23″ (Rhytmus 23). Hansas Richteris. 4‘, 1923, 16 mm
4. „Malevičius. Suprematizmas“. Lutzas Beckeris. 4′, 1970-1971, DVD
5. „Europa“ rekonstrukcija („Europa“ Reconstruction). Franciszka ir Stefanas Themersonai. 9′, 1983, DVCAM

Įėjimas į seansą nemokamas.

Rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė.

Filed under: Menininkai

Šiuolaikinio meno centro skaityklos leidiniai

Skaitykloje gausu knygų ir periodinių leidinių, kuriuose galima rasti pačios įvairiausios naudingos ir svarbios informacijos.

ŠMC skaitykla dirba nuo antradienio iki šeštadienio 12 val. – 19 val.

Įėjimas į skaityklą nemokamas, skaitykloje galima naudotis nemokamu bevieliu internetu (reikia turėti savo kompiuterį).

Skaityklos svetainė – ČIA>

Žemiau rasite šioje skaitykloje esančių leidinių, susijusių su fotografija ir meno istorija, sąrašą:

Bock, John.
Klutterkammer.  ICA, London; Koenig Books, Köln.  2008. MBO555
For his first major exhibition in the UK (organised by ICA, London in 2004), German artist John Bock has conceived an exhibition, which reviews his major interests and influences. Artists: Vito Acconci, Matthew Barney, Georg Baselitz, Joseph Beuys, Blackmail, Anna and Berhard Blume, Boyd, Gunther Brus, Maurizio Cattelan, PunchDrunk, Buckminster Fuller, Gelatin, Bendix Harms, Georg Herold, Douglas Hickox, Mike Kelly, John Maynard Keynes, Martin Kippenberger, Eley Kishimoto, Kurt Kren, Elke Krystufek, Sarah Lucas, George Mallory, Paul McCarthy, John McCracken, Otto Muhl, Jessica Ogden, Manfred Pernice, Ascan Pinkernelle, Sigmar Polke, Chris Pounds, Rasputin, Dr. Jane Rendell, Raymond Roussel, Christoph Schlingensief, Rudolf Schwarzkogler, Robert Falcon Scott, Cindy Sherman, Andreas Slominski, Robert Smith, Paul Thek, Rikrit Tiravanija, Franz Erhard Walther, Robert Cary-Williams, Daniel Zizzo, Heimo Zobernig.

Cartier Bresson, Henri.
Photographe. Delpire Editeur Paris.  1999. MCA045

Dijkstra, Rineke.
Rineke Dijkstra. The Buzzclub, Liverpool, UK / Mysteryworld, Zaandam, NL. Sprengel Museum Hannover.  1998. MDI066

Duchamp, Marcel.
The Art of Chess.  Readymade Press, New York.  2009. MDU545
By Francis M. Nauman and Bradley Bailey. With game analysis by Jennifer Shahade.

Gelguda, Ugnius.
Ugnius Gelguda. Galerija “Vartai“.  2008. MGE374

Gelguda, Ugnius.
Ugnius Gelguda. Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijų fondas. 2007. MGE595
Černiauskas, Algimantas; Černiauskas, Mindaugas.
Broliai Černiauskai. Lietuvos fotomenininkų sąjunga. 1990. MCE599

Deltuvaitė, Joana.
Buitis / Daily Life (2004). Po / After (2005). Persikraustymas / Relocation (2005).  Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas.  2007. MDE064

Deltuvaitė, Joana.
Private in Public.   RWE Stiftung.  2010. MDE647

Bielskytė, Monika.
Times Immemorial / Neatmenami laikai.  Kitos knygos.  2009.  MBI541
Iš serijos „Kita fotografija“ / From the series “Other photography“. (ŠMC skaitykla)

Biveinis, Vidas.
Vidas Biveinis. Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijų fondas. 2007. MBI593

Gonzalez-Torres, Felix.
Felix Gonzalez-Torres The Museum of Contemporary Art, Los Angeles.  1994. MGO099

Hausmann, Raoul.
Fotoarbeiten / Travaux photographiques / Photographic Works.  Goethe Institut.  1993. MHA113

Hiller, Susan. Einzig, Barbara (ed.).
Thinking about Art: Conversations with Susan Hiller.  Manchester University Press. 1996. MHI120

Jurjans, Edgars.
Neskaidras prioritates / Confused Priorities.  Riga Art Space. 2008. MJU340

Kazlauskas, Juozas.
Šiaurės kelias.  Lietuvos TSR fotografijos meno draugija.  1987. MKA600

Lessing, Erich.
50 Jahre photographie.  Agnes-Werk Geyer + Reisser, Wien.  1995. MLE160

Lukys, Alvydas.
Būtasis tęstinys / Past Continuous.  Kitos knygos.  2008. MLU540
Iš serijos „Kita fotografija“ / From the series “Other photography“.

Macijauskas, Aleksandras.
Aleksandras Macijauskas. Lietuvos TSR fotografijos meno draugija. 1988. MMA602

Mačiūnas, Jurgis.
Mr. Fluxus. Kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1931-1978) portretas.  Baltos lankos.  2009. MMA366

Manneke, Thomas.
Vilnius.  Artimo – Gijs Stork, Amsterdam. 2006. MMA181

Mekas, Jonas.
Conversations, Letters, Notes, Misc. Pieces etc. Lithuanian Art Museum, Vilnius. 2005. MME378

Mekas, Jonas
Jonas Mekas.  Museum Ludwig, Köln; Serpentine Gallery, London; Koenig Books, Köln.  2008. MME554
Barbara Engelbach, ed.

Miksys, Andrew.
Baxt. Arok Books. 2007. MMI632

Ono, Yoko.
Conceptual Photography.  Fotografisk Centre, Copehagen; Konshtallen Goteborg. 1997. MON520

Pearson, Anthony.
Solarizations.  Midway Contemporary Art.  2009. MPE531

Račiūnas, Paulius.
Paulius Račiūnas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijų fondas. 2008. MRA594

Raidpere, Mark.
Isolator.  Center for Contemporary Arts, Estonia.  2005. MRA242

Raila, Artūras. Roll Over Museum. IBID Projects London / Vilnius; Lithuanain Art Museum, Vilnius. 2005. MRA567

Retail Fictions. The Commercial Photography of Ralph Bartolomew Jr.  Los Angeles County Museum of Art.  1988. MBA573

Rydet, Zofia.
Fotografie / Photographs.  Muzeum Sztuki w Lodzi.  1999. MRY258

Saaski, Juha.
Maalauksellisia valokuvia ja valokuvauksellisia maalauksia / Painterly Photographs and Photographic Paintings.  Muu galleria, Helsinki.  2008. MSA259

Šapoka, Kęstutis.
Nuo sutemų iki aušros / From Dusk till Dawn.  Klaipėdos dailės parodų rūmai. 2009. MSA611
(ŠMC skaitykla ir VDK biblioteka)

Schink, Hans-Christian.
LA. Fotohof Edition, Salzburg. 2004. MSC527

Schink, Hans-Christian.
Verkehrsprojekte / Traffic Projects. Hantje Cantz. 2004. MSC511

Šileikienė, Vilma.
Made in Lithuania. Cork Vision Centre.  2005. MSI270

Šonta, Virgilijus.
Fotografijos.  Lietuvos fotomenininkų sąjunga. 2002. MSO280

Stanionis, Vytautas.
Pokario Dzūkija. Lietuvos fotomenininkų sąjunga. 1990. MST601

Straukas, Vaclovas.
Fotografijos. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.  2007. MST603

Stricherz, Guy.
Americans in Kodachrome 1945-1965.  Twin Palms Publishers.  2002. MST290

The Art or Death group.
Group Art or Death. Society for the Development of Contemporary Art.  2009. MAR623

Trimakas, Gintautas.
Miestas kitaip / City. A different angle.  Kitos knygos.  2009. MTR539
Iš serijos „Kita fotografija“ / From the series “Other photography“.

Tuori, Santeri.
Video and Photography 1998-2003. Galerie Anhava. 2004. MTU393

Velička, Petras.
Fotografijos / Photographs. Lietuvos fotomenininkų sąjunga / The Union of Lithuanian Art Photographers. 2002. MVE313

Vikšraitis, Rimaldas.
Vienkiemio godos.  Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas. 2006. MVI317

Vyšniauskas, Tomas.
Subjectum?  Creep fotografai. 2008. MVY598

Wall, Jeff.
Essais et entretiens 1984-2001.  Ecole nationale superieure des beaux-arts, Paris. 2001. MWA320

Wallace, Ian.
A Literature of Images. Kunsthalle Zurich; Kunstverein fur die Rheinlande und Westfalen; Witted de With, Center for Contemporary Art; Sternberg Press.  2008. MWA517

Warhol, Andy.
The Andy Warhol Museum: The Inaugural Publication. The Andy Warhol Museum.  1994. MWA323

Warhol, Andy.
Cine, Video y TV. Fundacio Antoni Tapies, Barcelona.  2000. MWA322

Warhol, Andy.
The Philosophy of Andy Warhol (From A to B and Back Again). Penguin Books. 2007. MWA549

Witkin, Joel-Peter.
The Bone House. Twin Palms Publishers.  2000. MWI328

Wodziczko, Krzystof.
Art public, art critique. Textes, propos et documents.  Ecole nationale superieure des Beaux-Arts.  1995. MWO329

Urbonas, Julijonas
Talking Doors. Hotel of Things, Vilnius 2010. MUR621

Periodiniai leidiniai:

Aprior;  (www žiūrėk ČIA>)
Art Monthly; (www žiūrėk ČIA>)
Art Review; (www žiūrėk ČIA>)
Artforum; (www žiūrėk ČIA>)
Bidoun; (www žiūrėk ČIA>)
Cabinet; (www žiūrėk ČIA>)
Dailė; (www žiūrėk ČIA>)
Dot Dot Dot; (www žiūrėk ČIA>)
Estonian Art; (www žiūrėk ČIA>)
F.R. David;
Foto kvartals; (www žiūrėk ČIA>)
Frieze; (www žiūrėk ČIA>)
Kaleidoscope;
Literatūra ir menas; (www žiūrėk ČIA>)
Sight&Sound; (www žiūrėk ČIA>)
Springerin; (www žiūrėk ČIA>)
Studija; (www žiūrėk ČIA>)
Šiaurės Atėnai; (www žiūrėk ČIA>)
Texte zur Kunst; (www žiūrėk ČIA>)
The National Grid; (www žiūrėk ČIA>)
7 meno dienos;(www žiūrėk ČIA>)
Afterall; (www žiūrėk ČIA>)
Anarchitektur; (www žiūrėk ČIA>)
Archive Journal; (www žiūrėk ČIA>)
Art&Co;
Art iT; (www žiūrėk ČIA>)
Art Lies; (www žiūrėk ČIA>)
artpress; (www žiūrėk ČIA>)
Back Cover;
Blind Spot; (www žiūrėk ČIA>)
C Magazine; (www žiūrėk ČIA>)
Camera Austria; (www žiūrėk ČIA>)
Canadian Art; (www žiūrėk ČIA>)
Die Plannung / A Terv; (www žiūrėk ČIA>)
Dik Fagazine; (www žiūrėk ČIA>)
Fillip; (www žiūrėk ČIA>)
Flash Art; (www žiūrėk ČIA>)
Framework (www žiūrėk ČIA>)

Filed under: Tekstai

Algimantas Kunčius: „Rekonstrukcijos“

Nuo birželio 30 d. Nacionalinės dailės galerijos 11-oje salėje eksponuojamas Algimanto Kunčiaus fotografijų ciklas „Rekonstrukcijos“ iš serijos „Vilniaus dėlionės“, sukurtas Vilniuje, 2002-2005 metais.

Ciklą sudaro 14 autorinių sidabro atspaudų ir 4 skaitmeninės reprodukcijos. Paroda veiks iki spalio 3 d.

Praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje pradėtas „Vilniaus dėliones“ fotomenininkas Algimantas Kunčius tęsia iki šiol, tik dabar jo sena kamera („Zeiss Ikon“, aštuonių 6×9 cm kadrų juosta) seka naujus laikus. Iš tikrųjų autorius nėra akylas seklys ar aršus įvykių medžiotojas, jis kasdieniškas ir šiek tiek smalsus slampinėtojas. Tačiau po tuo nekalto stebėtojo šydu slypi šis tas daugiau – vidinė esteto ir filosofo įtampa, kuri persikelia į preciziškai organizuotą fotografijos formą, sukurtą iš (intra/extra)esaties ir (auto)atminties elementų. Naujausiame ir pirmą kartą eksponuojamame tęstinės serijos cikle „Rekonstrukcijos“ fotografas atidengia kelis prasminius sluoksnius: dokumentinį, kai fiksuojama miesto kaita – mieguisto miestovaizdžio tradicinius ženklus keičia destruktyvūs urbanizacijos „bruzdesiai“; chimerinį, kai kinta paties fotografo santykis su erdve – permainos pabrėžia visa ko laikiškumą ir sukelia metafizinį nerimą; estetinį, kai keičiasi ir pats autorius, balansuodamas tarp romantikos ir dramos, tarp kadro disciplinos ir chaoso. Nors bėgimu nuo savęs to nepavadinsi, priešingai – Algimanto Kunčiaus fotografinė galia valdyti realybę tik stiprėja.

Margarita Matulytė

Filed under: Menininkai, Parodos

Leidiniai apie fotografiją Nacionalinės dailės galerijos IC

NACIONALINĖS DAILĖS GALERIJOS INFORMACIJOS CENTRAS (NDG IC) įkurtas 1993 m. kaip viena iš Atviros Lietuvos fondo Kultūros programos dalių (Soroso šiuolaikinio meno centras), nuo 2000 m. pradėjo funkcionuoti Lietuvos dailės muziejuje (Šiuolaikinės dailės informacijos centras), 2008 m. tapo Nacionalinės dailės galerijos struktūriniu padaliniu.
IC prisideda prie šiuolaikinės dailės procesų plėtojimo ir kompleksiškai įgyvendina informacijos apie juos kaupimą bei sklaidą, skatina Lietuvos šiuolaikinės dailės specialistų ir institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, inicijuoja šiuolaikinės dailės projektus Lietuvoje ir užsienyje.

INFO PLATFORMA
• informacija apie XX–XXI a. Lietuvos dailę ir Nacionalinės dailės galerijos veiklą
• informacija apie Lietuvoje ir užsienyje rengiamas parodas, konkursus, stažuotes ir edukacines programas
• Lietuvos ir užsienio dailės specialistų konsultavimas

ŠIUOLAIKINĖS DAILĖS ARCHYVAS
• Lietuvos ir užsienio šiuolaikinės dailės istorijos, kritikos ir teorijos skaitykla
• šiuolaikinių Lietuvos dailininkų kūrinių ir parodų dokumentikos videoteka
• informacijos apie XX a. II p.–XXI a. Lietuvos dailininkų kūrybą archyvas

Šiuolaikinės dailės archyvas atviras lankytojams:
Antradieniais – penktadieniais
12:00–18:00 (nedirba valstybinių švenčių dienomis)
NDG informacinio centro šiuolaikinės dailės leidinių skaitykloje – Lietuvos ir užsienio šalių periodiniai dailės leidiniai, dailės istorijos, kritikos ir teorijos knygos, dailininkų monografijos, parodų katalogai lietuvių, anglų, vokiečių, rusų ir kt. kalbomis. Skaityklos svetainė – ČIA>

Skaitykloje galima rasti šiuos leidinius, susijusius su fotografija:
Lietuvos fotografija 1981-1982. Mintis, Vilnius, 1986 [LT-F 001]
Lietuvos Fotografija. 1983-1984. Vilnius, Mintis 1987 [LT-F 002]
Photographers International. Lithuania issue. Taiwan, 1994 [LT-F 003]
Young Lithuanian Photographers. 21. Vilnius: Union of Lithuanian Art Photographers, 2003. 2vnt. [LT-F 004]
Aspekte junger litauischer Fotografie. IFA, 1993. [LT-F 005] 2vnt.
Algimantas Kunčius. Susitikimai. Mintis 1984. [2 egz.; LT-F 006a, LT-F 006b]
Antanas Sutkus. Daina Lietuvai. Mintis, Vilnius, 1984. [LT-F 007]
Algimantas Aleksandravičius. Lietuvos dailininkų portretai. 53 fotografijos. 2000. [LT-F 008]
Petras Velička. Fotografijos. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2002. 4vnt. [LT-F 009]
Antanas Sutkus. Jean-Paul Sartre et Simone de Beauvoir. Vilnius, 1999. 2vnt. [LT-F 010]
Antanas Sutkus. Fotografijos 1959-1999. Baltos lankos, Vilnius, 2000. [LT-F 011]
Tod und Ritual. Fotografien von Aleksandras Macijauskas. Berlin 1995. [LT-F 012] 2 vnt.
13. Vitalijus Butyrinas. [LT-F 013]
Antanas Sutkus. Neringa. Mintis, Vilnius, 1982. [LT-F 014]
Mir fotografii. Moskva, “Planeta“, 1989. [LT-F 015]
Das Gedachtnis der Bilder. Baltic Photoart Today. [LT-F 016]
Romualdas Augūnas. Kaunas, 1998. [LT-F 016]
Body Vision. Munchen, 1996. [LT-F 018]
Jaunoji Klaipėda. Vaclovo Strauko meninės fotografijos parodos katalogas. [LT-F 019]
Aleksandras Dapkevičius. Fotografijos paroda. Katalogas. Vilnius 1990. [LT-F 020]
Michailas Rebis. Fotografijos paroda, skirta  Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 45-mečiui. Katalogas. Vilnius 1987. 2vnt.[LT-F 021]
Lietuvių išeivių fotografijos paroda. Vilnius, 1990. 2vnt. [LT-F 022]
Vytautas Stanionis. Pokario Dzūkija. Fotografijos parodos katalogas. Vilnius,1990. 39 vnt. [LT-F 023]
Jonas Kalvelis. Fotografijos parodos katalogas. Vilnius, 1985. 2vnt. [LT-F 024]
Valerijus Koreškovas. Darbas ir šventė. 1985, Vilnius. [2 egz.; LT-F 025a, LT-F 025b]
Šiandieninis peizažas. Respublikinės fotografijos parodos katalogas. Vilnius1987. 3vnt. [LT-F 026a, LT-F 026b]
IV jumoristinės fotografijos paroda. Katalogas. Kapsukas, 1981. [LT-F 027]
Respublikinė fotomėgėjų paroda. Katalogas. Vilnius 1985. [LT-F 028] 2vnt
III jaunųjų fotografijos paroda. Katalogas. Vilnius, 1982. [LT-F 029]
Jumoristinė fotografija. Katalogas. Vilnius 1988. 2 vnt. [LT-F 030]
3×9. Kęstutis Gintalas, Kęstutis Grigaliūnas, Gintautas Trimakas. Vilnius, 2000. 2vnt. [LT-F 031]
Remigijus Treigys. Fotografia. NCK, Gdansk, 1996. 2 vnt. [LT-F 032]
Antanas Sutkus. Basų kojų nostalgija. 1959-1979 metų fotografijos. [LT-F 033]
Aleksandras Macijauskas. Fotografijos paroda. Katalogas. Vilnius, 1988. 2 vnt. [LT-F 034]
Vidas Bivenis. Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2007. 5vnt. [LT-F 035]
Kazys Daugėla. Fotografijos paroda, skirta vyresniosios kartos lietuvių fotografo Povilo Karpavičiaus atminimui. Vilnius, 1989. [LT-F 036]
Antanas Sutkus. Lietuva iš paukščio skrydžio. Mintis, Vilnius, 1983. [LT-F 037]
Zenonas Bulgakovas. Paroda Dvidešimtmetis, skirtas fotografijai. Katalogas.Vilnius 1989. 2 vnt. [LT-F 038]
Gamta – visų namai 98. Ketvirtoji tarptautinė fotografijos paroda. Kaunas, 1998. 2vnt. [LT-F 039]
Gamta – visų namai. Antroji tarptautinė fotografijos paroda. Kaunas, 1994. 2vnt. [LT-F 040]
Waterscapes. Vandenys. Edited by Algimantas Kezys. Chicago. 1992. [LT-F 041]
Dvigubas Solo. Fotografijos/Algimantas Kezys. Eilėraščiai/Loreta Vaškus. [LT-F 042]

Romualdas Rakauskas. Žydėjimas. Mintis, 1986. [LT-F 044]
Budrio vardo lietuvių foto archyvas 1966-1991. [LT-F 045]
Audrius Zavadskis. Meninės fotografijos paroda. Katalogas. Vilnius, 1987. 2vnt. [LT-F 046]
Z.Budrytė. Lietuvos fotografų darbai XIX a.- 1915 m. katalogas. Vilnius,1985. [LT-F 047] 2vnt
TTL požiūris. Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilnius 2002. [LT-F 048]
Sergej Morozov. Tvorčeskaja fotografija. Moskva 1986. [LT-F 049]
Fotosalon Vitkovice’85. Ostrava-Čekoslovensko 1985. [LT-F 050]
Paulius Normantas. Lietuvos aidas, Vilnius, 1998. [LT-F 051]
Sztuka Fotografii. Portret, pejzaz, reportaz w fotograffii polskej XIX wieku1990. [LT-F 052]
II salon santa fe international. 50 aniversario. 1943-1993. [LT-F 053]
Katalog 1983 for The Golden. Denmark. [LT-F 054]
Interpressfoto-77. Vosmaja meždunarodnaja vystavka. Moskva. [LT-F 055]
Fotografika’89. Minsk 1989. [LT-F 056]
Romualdas Požerskis. Vargai ir džiaugsmai. Kaunas, 2000. [LT-F 057]
A.Macijauskas. Kaimo turgūs.Vilnius.“Mintis“.1992. [LT-F 058]
Vaclovas Straukas. Klaipėda: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 1999. 3vnt. [LT-F 059]
Viena Kauno para. 2001 10 19 [LT-F 060]
Arturas Valiauga. Tydzien ma osiem dni. Poznan: Galeria fotografii PF, 2003. 2vnt. [LT-F 061]
Fotografijos, istorijos, žemėlapiai. foto/karto/istorio/grafijos. Vilnius, 2007. [LT-F 062]

Rimaldas Vikšraitis. Fotografijos. Kauno meno fondas, 2002. 2vnt. [LT-F 065]
Antanas Sutkus. Lietuva. Vilnius, 1992. [LT-F 066]
22-oji kasmetinė lietuvių fotografijos paroda. Draugystė. 1993. [LT-F 067] 2vnt
Lietuva 1991.01.13.“Autoimpex“-“Vyturys“-“Lietuvos Aidas“, 1991. [LT-F 068]
Gintaro kraštas. Pabaltijo respublikos meninės fotografijos paroda. Katalogas. Šiauliai, 1983. 2 egz. [LT-F 069]
Taikos ir darbo keliu. Fotografijos paroda, skirta Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 45-mečiui. Vilnius 1986. 2 vnt. [LT-F 070]
V respublikinė jaunųjų fotografų paroda. Katalogas. Vilnius 1985. [LT-F 071]
Borisas Ignatavičius. Meninės fotografijos parodos katalogas. Vilnius, 1973. [LT-F 072]
Jaunoji Klaipėda. Vaclovo Strauko meninės fotografijos parodos katalogas. [LT-F 073] 2vnt.
Arturas Valiauga. Tylusis Identitetas / Stille indentiteit. Kultūros projektai, 2008. [LT-F 074]
Algimantas Kunčius. Vilnius, 1999. [LT-F 075]
Algimantas Kezys. Taisykime viešpačiui kelius. Teologiniai svarstymai šių dienų krikščioniui. [LT-F 076]
Žmogus ir žemė. Fotografijos paroda, skirta tarybinės liaudies PergalėsDidžiajame Tėvynės kare 40-mečiui ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 45-mečiui Katalogas. Vilnius, 1985. 2vnt. [LT-F 077]
Tarprespublikinės meninės fotografijos parodos katalogas. Šiauliai, 1981. 2vnt. [LT-F 078]
Aleksandras Macijauskas. Pėdos krante. Fotografijos paroda. Vilnius, 1984 [LT-F 079]

Užjūrio lietuviai. Veidai ir vardai. Vilnius, 1995. [LT-F 082]
Vis dar nepažintas Čiurlionis: Čiurlionis ir fotografija. M.K.Čiurlionio dailės muziejus, 2000. [LT-F 083] 2 vnt.
Kauno menininkai vakar ir šiandien 2. Sudarytojas Aleksandras Macijauskas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, Kaunas. [LT-F 084]
Viktor Demin. Cvetenije zemli. Kniga o trinadcati litovskich fotografach.Moskva, Iskustvo. 1987. 2vnt. [LT-F 085]
Vladimir Borev. Fotografija v strukture massovoi komunikaciji. Vilnius,Mintis, 1986. 2vnt. [LT-F 086]

Žmonės kalnuose. Romualdas Augūnas. 2002. [LT-F 088]
Lietuvos fotografija. VAGA. Vilnius. 1967. [LT-F 089]
Lietuvos fotografija. VAGA. Vilnius. 1974. [LT-F 090]
Balys Buračas. VAGA. Vilnius. 1971. [LT-F 091]
Aleksandras Ostašenkovas. Kryžių kalnas. Šiauliai, 1993. [LT-F 092]
Budrio vardo lietuvių foto archyvas 1966-1991. Čikaga, 1991. [LT-F 093]
20-oji kasmetinė lietuvių fotografijos paroda. Čiurlionio galerija,Čikaga, 1991. [LT-F 094]
Juozas Kazlauskas. Šiaurės keliais. Vilnius, 1987. [LT-F 095]
Aleksandras Dapkevičius. Fotografijos paroda. Vilnius, 1990. [LT-F 096]
Aleksandras Dapkevičius (rusų k.). Fotografijos paroda Krasnogorsk, 1985. [LT-F 097]
Contemporary Lithuanian Photography. Lithuanian Photoartists Union. Vilnius, 1999. [LT-F 098]
Giesmių giesmė. Photographs by Algimantas Kezys. [LT-F 099]
Alfonsas Budvytis. Fotografie. Warszawa: Mala Galeria, 1995. 3vnt. [LT-F 100]
Vidmantas Ilčiukas. Galerija „Meno parkas“, 2004. [LT-F 101]
Algimantas Kezys. Vienas iš mūsų. Vartai, Vilnius, 1995. [LT-F 102]
Algimantas Kezys. Knygos ir leidiniai 1963-1995. Čikaga, 1995. [LT-F 103]

Remigijus Treigys. Fotografija. Suwalki, 1999. [LT-F 106]
Dagerotipai, ambrotipai, ferotipai Lietuvos muziejuose. Lietuvos fotografijos istorija 1. Lietuvos nacionalinis muziejus. 2000 [LT-F 107]
Algis Griškevičius. Zodiako ženklai. Juozas Erlickas. Astrologinės prognozės. Apostrofa, 2007. [LT-F 108]
Antanas Sutkus. Pro Memoria. Vilnius, 1997. 2vnt. [LT-F 109]
Paulius Normantas. Iš Budos kareivio dienoraščio. Lietuvos aidas, Vilnius, 1998. [LT-F 110]
Antanas Sutkus. Fotografijos paroda. Susitikimai su Bulgarija. Vilnius, 1975. [LT-F 111]

Tibor Honty. (Albumas.) [LT-F 113]
Gamta-visų namai. Kaunas 1996. [LT-F 114]
Vilniaus pilis senosiose fotografijose. Lietuvos nacionalinis muziejus., Vilnius1995. [LT-F 115]
Remigijus Treigys. Fotografija. Logotipas, Vilnius, 2005. [LT-F 116]
Poetika Fotografii (rusų k.). V.I.Michailovič, V.T.Stigneev. Iskustvo, Moskva, 1990. [LT-F 117]
Antologija Sovetskoj Fotografii. 1917-1940. Moskva 1986. Tom I [LT-F 118]
Antologija Sovetskoj Fotografii. 1941-1945. Moskva 1987. Tom II [LT-F 119]
Fotografen aus der UdSSR. Baden-Baden [LT-F 120]
Rakauskas R. Mūsų Kaunas. Šviesa. Kaunas. 1976. [LT-F 121]
Gintautas Trimakas. Fotografia. Gdansk: NCK, 1995. [LT-F 122]
Remigijus Treigys. Fotografia. Galeria FF, Lodz, 1995 [LT-F 123]
Meninės fotografijos paroda (D.Buklys, B.Gadeikis, R.Paknys, R.Požerskis, L. Skirpstas, S.Šimkus, V.Šonta). Vilnius, 1976. [LT-F 124]
Artūras Moisejenko. Anapus matomo/Fotografijos paroda. Vilnius, 1998. 2vnt. [LT-F 125]
Antanas Sutkus. Senojo Vilniaus fragmentai. Vilnius, 1968. [LT-F 126]
Antanas Sutkus. Ville de Chalon-sur-saone [LT-F 127]
Andrius Surgailis. Wilno z dachu: 1972 – 1986. Fotografie. Kurator wystawy i redakcja katalogu Anna Baranowa. Stowarzyszenie Historyków Sztuki, Oddział Krakowski, Galeria Akademii Sztuk Pięknych w Krakowie, Krakow, 2004. [LT-F 128]
Lietuvos fotografija.VAGA. Vilnius. 1979. [LT-F 129]
Antanas Sutkus. Lietuva. Vilnius, 1993. [LT-F 130]
Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas. Fotografijos slėpiniai. Vilnius, 2002. [LT-F 131]
Lietuva. Antano Sutkaus fotografijos. LFS fondas, Vilnius, 1992. [LT-F 132]
Algimantas Rutkauskas. Sava erdvė. Klaipėda: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2007. [LT-F 133]
Privatumo erdvės. Šiauliai, 1998. [LT-F 134]
Tarptautinė paroda „Ars Longa. Vita Brevis“. Kaunas, 2002. 2vnt. [LT-F 135]
Lietuvos fotografija šiandien ir rytoj. Vilnius: VU SA Fotoklubas, 2003. [LT-F 136]
A.Macijauskas, A.Sutkus. Salty Past. Ljubljana, 1997. 2vnt. [LT-F 137]
Lietuvos fotografija iki XXI a. R. Paknio leidykla, 2002. [LT-F 138]
Balys Buračas. Fotografijos. Baltos lankos, 1998. [LT-F 139]
Aleksandras Macijauskas. Fotografijų rinktinė / Selected Photographs. Vaga, Vilnius, 2003. [LT-F 140]
Virgilijus Juodakis. Lietuvos fotografijos istorija 1854-1940. Vilnius, 1996.
Gamta – visų namai 2004 / Nature Is the Home of Everybody 2004. Septintoji tarptautinė fotografijos paroda. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, Kaunas, 2004. [LT-F 142]
Mysterium Magnum. Tarptautinė paroda. Kaunas 2001/12/21 – 2002/01/30. LDS Kauno galerija, 2001. 2vnt. [LT-F 143]
Žmogaus vaizdas. II fotografijų parodos katalogas. LFS, Vilnius, 1998. [LT-F 144]
Kazys Daugėla. Vilnius, 1989. [LT-F 145]
Chanonas Levinas. Gyvenimo žingsniai. Fotografijų rinktinė. Mintis 1983. 2vnt. [LT-F 146]

Jenni Lukač. Illinois 1996. [LT-F 148]
Remigijus Treigys. Fotografija. Vilnius, 2005. [LT-F 149]
Vytautas Balčytis. Fotografijos / Photographs. Vilnius: Apostrofa, 2006. [LT-F 150]

Agnė Narušytė. Nuobodulio estetika Lietuvos fotografijoje. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008. [LT-F 152]
Romualdas Rakauskas. Fotografijos. E.Karpavičiaus leidykla, 2009. [LT-F 153]
Fotografija: Lietuvos dailė ̓08. Įvadinis projektas į 2009 Baltijos tarptautinio meno trienalę Miesto istorijos. Vilnius: ŠMC, 2008. [LT-F 154]
Lietuvos Fotomenininkų sąjunga. Vilnius: LFS, 2004. 2vnt. [LT-F 155]
Algirdas Šeškus. Žaliasis tiltas. Sud. Malvina Jelinskaitė. Kitos knygos, 2009. [LT-F 156]
Lietuvos fotomenininkų sąjunga / žinynas. LFS, Vilnius, 2004. [LT-F 157]

Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas. Fotografijos slėpiniai. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2002. [LT-F 159]

Vitas Luckus. Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilnius, 1997. 2vnt. [LT-F 161]

21 metinė lietuvių fotografijos paroda “Upės, ežerai, jūra ir laivai”. Čikaga, 1992. 2vnt.  [LT-F 163]
Paulius Normantas. 15 metų jubiliejinė fotografijos paroda. Nida, 1996. [LT-F 164]
Chudožestvennaja fotografija Litovskoi SSR. Moskva. 2vnt.  [LT-F 165]
Foto paroda “Žmogus ir jūra”. Klaipėda, 1984. 2vnt. [LT-F 166]
Fotografijos paroda “Sąjūdis”. [LT-F 167]
Klaipėda – 7 miestai. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Klaipėda, 2007. [LT-F 168]
Jaunųjų fotografų konkursas. Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Vilnius, 2007. 2vnt. [LT-F 169]
Erozija. Fotografijos projekto katalogas. Klaipėda, 2006. 4vnt. [LT-F 170]
Algimantas Kunčius. Tolių vaizdai. Baltos lankos, 2001. [LT-F 171]
Kauno menininkai vakar ir šiandien 3. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius. Parodos katalogas, Kaunas, 2007. [LT-F 172]
Vilma Šileikienė. Made in Lithuania. Vilnius, 2005. [LT-F 173]
Klaipėdos fotografija. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius. Klaipėda, 2007. [LT-F 174]
Vidmantas Ilčiukas. Kaunas: Meno parkas, 2004. 2vnt. [LT-F 175]
20 metinė lietuvių fotografijos paroda “Sportas”. Čikaga, 1991 [LT-F 176]
Gamta – visų namai/Nature – Everybody’s home. Trečioji tarptautinė Fotografijos paroda. Kaunas, 1996. [LT-F 177]
Atmintis. Kelias į tylą. 1964-2004. Arx Baltica, 2006. [LT F-178] 2 vnt.
Skirmantas Valiulis, Stanislovas Žvirgždas. Fotografijos slėpiniai II. Vilnius, 2006. [LT-F 179]
Juozas Kazlauskas. Šiaurės kelias. Fotografijos paroda. Katalogas. Vilnius1987. 2 vnt. [LT-F 180]
Rokas Pralgauskas. Photographies. 2005. [LT-F 181]
Andrew Miksys. BAXT. Arök, 2007. [LT-F 182]
Lithuanian Insight: Photography 1960 to Now. 2002. 3vnt. [LT-F 183]
Alfonsas Budvytis. 1949 – 2003. Sud. Raminta Jurėnaitė. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas, 2006. 3vnt. [LT-F 184]
Antanas Sutkus. Kasdienybės archyvai 1959-1993. Vilnius, 2003. [LT-F 185]
Alvydas Lukys. Neišgyvento laiko paieškos. Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 1999. [LT-F 186]
Vitalijus Butyrinas. Terra Incognita. Vilnius: Vyzdys, 2003. [LT-F 187]
Virgilijus Šonta. Fotografijos. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2002. 2vnt. [LT-F 188]
Joana Deltuvaitė. Buitis / Daily Life (2004); Po / After (2005); Persikraustymas / Relocation (2005). Klaipėda, 2007. [LT-F 189]
Gintautas Trimakas. SCCA-Vilnius, 2001. [LT-F 190]
Arturas Valiauga. Jėzusmarija, mama ir visa kita. Fotografijos 1999-2006. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondas, 2006. [LT-F 191]
Praeities reginiai. Iš Rytų Prūsijos konservatoriaus archyvo. Lietuvos dailės muziejus. Institut Sztuki Polskiej Akademii Nauk. Vilnius, 2006. [LT-F 192]

Ugnius Gelguda. Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2007. 5vnt [LT-F 194]
Jonas Dovydėnas. Sugrįžimas į paliktą kraštą. Vilnius: Sapnų Sala, 2002. [LT-F 195]
Vytautas Balčytis. Alfonsas Budvytis. Algimantas Kunčius. Apie Vilnių. Vilnius: SŠMC, 1995. 10vnt. [LT-F 196]
Darius Mikšys. Focus on the Girl. Vilnius, 1997. [LT-F 197]
Atsisveikinant su XX amžiumi. Vilnius: LFS/Vaga, 2000. [LT-F 198]
Stanislovas Žvirgždas. Vilnijos peizažai. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 1999. 2vnt. [LT-F 199]
Kaip gyveni, žmogau? Tarptautinė fotografijos paroda. Vilnius: Prospekto galerija, 2001. [LT-F 200]
Vytautas Balčytis. Vilnius. Vilnius: SCCA, 1993. [LT-F 201]
Aleksandras Macijauskas. My Lithuania. London: Thame and Hudson, 1991. Kaina 173 litai. [LT-F 202]
Aleksandras Macijauskas. Gyventi/To live, 1972-1982. Kauno meno fondas, 1997. [LT-F 203] 3 vnt.
Romualdas Rakauskas. Švelnumas, Žydėjimas, Švėkšnos vyrai, Šventinė nuotaika, Mūsų veidai. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fondas, 2001. [LT-F 204]
Aleksandras Macijauskas. Paskutinė knyga / The Last Book. Arx Baltica, 2007. [LT-F 205]

Antanas Sutkus. Basų kojų nostalgija. 1959-1979 metų fotografijos. Vilnius: SŠMC, 1995. [LT-F 209]
Aleksandras Macijauskas. Fotografijos paroda. Katalogas. Vilnius: Lietuvos TSR fotografijos meno draugija, 1988. [LT-F 210] 2 vnt.
Vytautas Balčytis: fotografija. Vaidotas Daunys: esė. Vilnius: vardas ir žodis. Vilnius:Regnum, 1993. [LT-F 211]
Pinhole dirbtuvės. Klaipėda: Kultūrų komunikacijų centras, 2007. 2vnt. [LT-F 212]
Aš, tu ir kiti kadrai. Vilnius: ŠMC, 2007. [LT-F 213]
Rolandas Rastauskas/Remigijus Treigys. Berlynalijos. Vilnius: Druka, 2008. [LT-F 214]
Gyvenimo fotografija. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2008. [LT-F 215] 5vnt
Alvydas Lukys. Būtasis tęstinis. Vilnius: kitos knygos, 2008. [LT-F 216]
Gintautas Trimakas. Miestas kitaip. Vilnius: kitos knygos, 2009. [LT-F 217]
Akvilė Anglickaitė. Lietuvos fotomenininkų sąjunga,  2008. [LT-F 218] 3 vnt.
Antanas Sutkus. Retrospektyva. Vilnius: Sapnų sala, 2009. [LF-F 219]
Žvilgsnis į senatvę. Vilnius: Lietuvos raudonasis kryžius / Lietuvos fotomenininkų sąjunga,1999. [LT-F 220]
Žiemgala. 1993 Nr. 10. Fotografijos muziejui – 20 metų. [LT-F 221]
The Avante-Garde Document: Photographs by Aleksandras Macijauskas. Museum of New Mexico, 2001. [LT-F 222] 3 vnt.
Romas Juškelis. Kauno Pasakojimai / Tales of Kaunas. Fotomenininkų sąjungos kžKauno skyrius, 2008. [LT-F 223]
Ugnius Gelguda. Vilnius: Galerija Vartai, 2008. 2vnt. [LT-F 224]
Kintančios erdvės. Klaipėda: Giedre Bartelt Galerie/ Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2008. [LT-F 225]
Robertas Gabrys. Menininko portrtetas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2007. [LT-F 226]
Algimantas Rutkauskas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2007. [LT-F 227]
Vaclovas Straukas. Fotografijos. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2007. [LT-F 228]
Rimaldas Vikšraitis. Vienkiemio godos. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2006. [LT-F 229]
Fotografija ir paralelinės meno formos. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2007. [LT-F 230]
(NON) STOP 90,66 km. Lietuvos fotomenininkų Klaipėdos, 2009. [LT-F 231]
Vilniaus fotografijos ratas 2007. Vilnius: Spaudos fotografijų festivalis, 2007. [LT-F 232]
Algirdas Šeškus. Archyvas (Pohulianka). Vilnius: LDM, 2010. [LT-F 235]
Algirdas Šeškus. Archives (Pohulianka). Vilnius: LDM, 2010. [LT-F 236]

Filed under: Tekstai, , ,

1_Aktualu

1_Dėstytojai

2_Studentai

3_ALUMNI

3_Skelbimai

Analoginė fotografija

Ekspozicija

Fotografai

Fotografija interjero dizaineriams

Fotografijos istorija

Fotografijos svetainės

Fotografijų redagavimas

Fototechnika / Fotoaparatas

Gamtos fotografija

Kinas / Video

Kompozicija

Konkursai

Kūrybinės strategijos

Lietuvos fotografija

Mados fotografija

Makrofotografija

Mokslo fotografija

Natiurmortas

Parodos

Partneriai

Peizažas

Piešimas

Portretas

Praktika / etnografinė

Praktika / urbanistinė

Reklaminė fotografija

Spalvotyra

Spaudos fotografija / Reportažas

Stop motion

Tekstai / Knygos

Šviesos valdymas

%d bloggers like this: